Didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka Vokietija, kuriai tenka apie 12 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių, į 2019 m. įžengė su gerokai mažesniu optimizmu. Mažėjančio optimizmo tendencija buvo stebima visus praėjusius metus, o tai yra aiškus signalas, kad 2019 m. nereikėtų tikėtis ryškesnio Vokietijos ekonomikos proveržio. Šį teiginį patvirtina ir neseniai atnaujintos Europos Komisijos makroekonominės prognozės – Vokietijos BVP šiemet turėtų augti 1,8 proc., t.y. panašiai kaip pernai, tačiau lėčiau nei 2017 m. (+2,2 proc.).

 

Visgi, neskubėkime „nurašyti“ Vokietijos ekonomikos – pagrindinis problemų šaltinis yra tame, kad vokiečių darbo rinka ir gamybos sektorius praktiškai pasiekė maksimalias apsukas ir tiesiog nebegali toliau plėstis. Pavyzdžiui, šiuo metu nedarbas Vokietijoje siekia vos 3,3 proc. ir laikosi žemiausiame lygyje nuo pat 1990-ųjų. Istorinėse žemumose esantis nedarbas bei kylantys atlyginimai reiškia, kad nepaisant bendro ekonomikos augimo sulėtėjimo, šiemet Vokietijos vidaus rinka išliks itin stipri. Vidaus rinką Vokietijoje dar labiau sustiprins vyriausybės parengtos ekonomikos skatinimo priemonės (iš viso 90 mlrd. EUR 2018-2022 m.), įskaitant tokias priemones kaip vaiko išmokų didinimas; pensijų didinimas; būsto įsigijimo subsidijos jaunoms šeimoms. Tad vertinant Lietuvos eksporto į Vokietiją perspektyvas, šiemet ir toliau turėtų gerai sektis tiems eksportuotojams, kurie gamina galutinio vartojimo prekes ir orientuojasi į vietos vartotoją.

 

Vokietijos eksporto ir pramonės rodikliai 2019 m. gali būti permainingi, o tai yra signalas Lietuvos kontraktinės gamybos pramonei neprarasti budrumo ir gerai diversifikuoti užsakymus – ne tik į Vokietiją, bet ir į kitas valstybes. Pagrindinis iššūkis Vokietijos pramonei šiuo metu yra rekordiškai aukštas gamybos pajėgumų panaudojimo lygis, kuris, Eurostat duomenimis, šiuo metu siekia net 87 proc. Rizika yra tame, kad dalis Vokietijos gamintojų gali atidėti investicijas į gamybos plėtrą dėl nestabilios pasaulio ekonomikos aplinkos – tokiu atveju ribotos vokiečių gamintojų galimybės priimti naujus užsakymus atsilieptų ir kontraktinės gamybos partneriams Lietuvoje.

 

Tikėtina, kad šiemet situacija Skandinavijos regione, kuriam tenka penktadalis lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių, nebus tokia palanki kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje ir apskritai Centrinėje Europoje. Todėl bendrai paėmus, šiemet ir toliau galima tikėtis Skandinavijos regiono svorio Lietuvos eksporto struktūroje susitraukimo Centrinės Europos ir kaimyninių ES rinkų naudai. 2017-2018 m. daug nemalonumų Lietuvos eksportuotojams padarė plataus masto valiutų nuvertėjimas Skandinavijoje: pavyzdžiui, nuo 2017 m. pradžios Švedijos krona euro atžvilgiu nuvertėjo 7,5 proc., o Norvegijos krona apskritai atpigo dešimtadaliu. Labai tikėtina, kad nusilpusi Švedijos krona jau spėjo pakenkti 2018 m. Švedijos BVP rodikliams – metų gale ketvirtinis Švedijos BVP augimas tapo neigiamas, o pagrindinis problemų šaltinis yra silpni vidaus prekybos rodikliai. Gana stipriai nusilpusios Švedijos ir Norvegijos valiutos yra bloga naujiena tiems Lietuvos eksportuotojams, kurie Skandinavijos regione orientuojasi į galutinio vartojimo segmentą – tokioms įmonėms bent jau šių metų pradžioje nebus paprasta didinti eksporto apimtis į Skandinaviją.

 

Tarptautinės institucijos šiems metams piešia gana šviesias perspektyvas Švedijos eksportui – tačiau čia pagrindinė rizika, kaip ir Vokietijos atveju, yra neįtikėtinai aukštas gamybos pajėgumų išnaudojimo lygis, kuris Švedijos pramonėje siekia beveik 90 proc. Tad Švedijos pramonės rodikliai 2019 m. nemaža dalimi priklausys nuo įmonių noro ir galimybių investuoti į gamybos pajėgumų didinimą; nuo šių investicijų iš dalies priklausys ir Lietuvos kontraktinės gamybos eksporto dinamika Švedijoje.

 

2019 m. turėtų būti sėkmingi kaimyninėms „namų“ Lietuvos eksporto rinkoms (Lenkija, Latvija, Estija), kurių svoris lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje 2018 m. siekė 16,2 proc. Šių rinkų kontekste labiausiai reikėtų išskirti Lenkiją – trečią pagal dydį Lietuvos eksporto partnerę (8 proc. nuo visų Lietuvos eksporto apimčių). Lenkija 2018 m. pirmą-trečią ketvirtį užregistravo 5,3 proc. BVP augimą, o esminės įtakos tokiam sparčiam augimui turėjo rekordiškai gera padėtis darbo rinkoje. Eurostat duomenimis, nedarbo lygis Lenkijoje šiuo metu siekia tik 3,8 proc. ir yra istorinėse žemumose. Itin geri nedarbo ir užimtumo rodikliai reiškia, kad ir per visus 2019 m. vidaus vartojimo stiprėjimas turėtų būti pagrindinis Lenkijos ūkio augimo variklis – o tai yra itin teigiamas aspektas ir Lietuvos eksportui.

 

Vertinant potencialias Lenkijos ekonomikos rizikas, jas galima pastebėti biudžeto rodikliuose – nepaisant itin spartaus ekonomikos augimo, Lenkijos biudžeto balansas yra atkakliai užstrigęs deficito teritorijoje. Europos Komisijos duomenimis, 2015-2017 m. Lenkijos biudžeto deficitas siekė 2,7; 2,2; ir 1,4 proc. BVP. 2018 ir 2019 m. prognozuojamas maždaug 1 proc. BVP biudžeto deficitas. Dabartinė Lenkijos biudžeto būklė šiek tiek primena Lietuvos atvejį prieš krizę – kai laiku nesukaupti rezervai atėjus sunkmečiui staigiai pavirto į didelę bėdą ir privertė Lietuvos valdžią imtis skausmingų sprendimų krizės metu.

 

Kelis sakinius reikėtų pridėti ir apie situaciją NVS regione, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. NVS regiono dalis visoje Lietuvos transporto paslaugų eksporto struktūroje siekė 20 proc., o Rusija apskritai buvo antra didžiausia Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinka – 12 proc. visų transporto paslaugų eksporto apimčių. Šių metų sausį Rusijos valdžia nuo 18 iki 20 proc. padidino PVM tarifą, kas bent jau pirmąjį pusmetį turėtų gana skausmingai atsiliepti ir taip buksuojančiam vidaus vartojimui Rusijoje. Lietuvos transportininkai turėtų atsižvelgti į šiuos niuansus ir tinkamai pamatuoti tolesnę verslo plėtrą Rusijoje.

 

Komentuoja: Aleksandras Izgorodinas – SME Finance patarėjas ekonomikai