• Lietuvos verslo kreditavimo rinka išgyvena dvigubą nuosmukį – paskolos verslui ne tik traukiasi, bet ir brangsta. Trečią ketvirtį paskolų verslui apimtys mažėjo beveik visuose pagrindiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose.
• Pagrindinė nuosmukio Lietuvos verslo kreditavimo rinkoje priežastis – sumažėjęs bankų rizikos apetitas ir konkurencijos Lietuvos bankų sektoriuje stoka. Tai skatina bankus fokusuotis į stambius verslo klientus, tuo pat metu ribojant finansavimą smulkiam ir vidutiniam verslui.
• Bankų paskolos verslui ne tik mažėja, bet ir brangsta. Šiemet Lietuva užima antrą vietą visoje euro zonoje pagal naujų paskolų verslui pabrangimo tempą. Lietuvos verslas skolinasi brangiausiai nuo 2015-ųjų metų.
• Ribotas verslo priėjimas prie bankų paskolų skatina įmones aktyviau ieškoti alternatyvaus finansavimo sprendimų: 27 proc. Lietuvos banko įmonių apklausos dalyvių teigia, kad jaučia alternatyvaus finansavimo poreikį, o pirmąjį šių metų pusmetį įmonių tarpusavio skolinimo apimtys padidėjo 16,6 proc.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad situacija Lietuvos verslo kreditavimo rinkoje trečiąjį ketvirtį akivaizdžiai pablogėjo: bankų paskolos verslui ne tik traukėsi, bet ir brango. Pavyzdžiui, trečiąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, bendras bankų paskolų įmonėms portfelis susitraukė 0,6 proc., o kreditavimo apimčių nuosmukis buvo išties neblogai diversifikuotas. Konkrečiau kalbant, trečiąjį ketvirtį paskolų verslui apimtys mažėjo visuose pagrindiniuose Lietuvos ūkio sektoriuose išskyrus du, t.y. transporto ir NT operacijų sektorius. Akivaizdu, kad jeigu ne aktyvus bankų skolinimas stambiems transporto sektoriaus atstovams, trečiąjį šių metų ketvirtį bendras verslo paskolų portfelio susitraukimas Lietuvoje galėjo būti gerokai didesnis nei minėti 0,6 proc.  

Lietuvos banko atliekamos apklausos rodo, kad pastaruoju metu bankai gerokai sugriežtino skolinimo sąlygas verslui, dėl ko nukentėjo smulkaus ir vidutinio verslo priėjimas prie kreditų – ši situacija puikiai atsispindi naujoje verslo kreditavimo statistikoje. Lietuvos banko duomenys rodo, kad atmestų įmonių kredito paraiškų dalis išaugo nuo 22 proc. pirmąjį 2018 m. pusmetį iki 27 proc. pirmąjį 2019 m. pusmetį, o mažų įmonių segmente bankai šiemet atmetė net 61 proc. visų kredito paraiškų. Mažinti rizikos apetitą komercinius bankus skatina aukštas neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų bei chroniška konkurencijos bankų rinkoje stoka: tikėtina, kad komerciniai bankai įžvelgia Lietuvos ekonomikos augimo piką ir atitinkamai imasi rizikos mažinimo veiksmų. Tai reiškia, kad artimiausiu metu didieji Lietuvoje veikiantys bankai bus labiau linkę dirbti su stambiais ir stabiliais klientais – tačiau gali atsargiau žiūri į smulkų ir vidutinį verslą dėl didesnio šio įmonių segmento pažeidžiamumo.

Trečiąjį šių metų ketvirtį verslo kreditavimo apimčių mažėjimas iš tiesų buvo plataus masto ir palietė daugumą pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių. Palyginti su 2018 m. trečiu ketvirčiu, bankų paskolų portfelis pramonei susitraukė 5,9 proc., bankų paskolų portfelis statybų bendrovėms sumažėjo 4,5 proc., o paskolų portfelis žemės ūkio sektoriuje veikiančioms bendrovėms sumažėjo 6,5 proc. Analogiška situacija yra ir mažmeninės prekybos sektoriuje, kur trečiąjį šių metų ketvirtį bankų paskolų portfelis sumažėjo 7,7 proc., o 46 proc. prekybininkų teigia, kad skolinimas verslui yra smarkiai apribotas.

Nuo dar spartesnio verslo paskolų portfelio sumažėjimo trečiąjį ketvirtį išgelbėjo tai, kad Lietuvos komerciniai bankai ir toliau aktyviai skolino pinigus transporto sektoriui, kur trečią ketvirtį užfiksuotas 8,5 proc. paskolų portfelio prieaugis. Visgi, tikėtina, kad šiame augime dominuoja stambesnės transporto bendrovės, tačiau toli gražu ne visos smulkesnės transporto ir logistikos bendrovės prieina prie bankų paskolų. Nors Lietuvos bankas savo apklausose atskirai neišskiria transporto sektoriaus, tačiau skaičiai rodo, jog pirmąjį 2019 m. pusmetį 54 proc. paslaugų sektoriaus bendrovių, dalyvavusių Lietuvos banko apklausoje, 80-100 proc. finansavimo poreikių tenkino išimtinai iš vidaus lėšų. Negana to, 51 proc. Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių paslaugų bendrovių teigė, kad skolinimas verslui yra visiškai arba iš dalies apribotas. Tikėtina, kad tarp minėtų bendrovių galėjo būti ir smulkesnių transporto ir logistikos įmonių.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvos verslo kreditavimo rinka patiria savotišką dvigubą nuosmukį, t.y. bankų paskolos įmonėms ne tik traukiasi, bet ir brangsta. Pavyzdžiui, skaičiai iš Lietuvos banko duomenų bazių rodo, kad šių metų sausį-rugsėjį naujos paskolos ne finansų bendrovėms vidutiniškai buvo išduodamos už 2,9 proc. per metus, tuo tarpu kai 2018 m. sausį-rugsėjį – vidutiniškai už 2,7 proc. per metus. Apskritai, šiuo metu Lietuvos verslas skolinasi brangiausiai nuo pat 2015-ųjų metų, kada atsirado naujų paskolų įmonėms palūkanų normų statistika.

Europos centrinio banko (ECB) duomenys rodo, kad šiemet naujos paskolos verslui Lietuvoje brangsta beveik sparčiausiai visoje euro zonoje: pagal sausį-rugsėjį išduotų naujų paskolų verslui palūkanų metinį padidėjimą Lietuva užima antrą vietą visoje euro zonoje po Estijos.

ECB duomenimis, šių metų sausį-rugsėjį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, naujos paskolos verslui Estijoje pabrango 0,55 proc. punktais, o Lietuvoje 0,27 proc. punktais, t.y. antras pagal dydį prieaugis po Estijos. Apskritai, iš devyniolikos euro zonos valstybių šiemet paskolos verslui pabrango tik penkiose: Airija, Suomija, Malta, Lietuva bei Estija, tačiau didžiausias palūkanų šuolis stebimas būtent Lietuvoje ir Estijoje. Tas faktas, kad Lietuva šiemet užima antrą vietą visoje euro zonoje pagal naujai išduodamų paskolų verslui pabrangimą yra tiesioginė nepakankamos konkurencijos bankų sektoriuje pasekmė. Augant koncentracijai bankų sektoriuje ir mažėjant konkurencijai, paskolos įmonėms turi tendenciją brangti, o ne pigti.

Skaičiai rodo, kad ribotas verslo priėjimas prie bankų paskolų skatina Lietuvos bendroves aktyviau dairytis alternatyvų: 27 proc. Lietuvos banko įmonių apklausos dalyvių teigia, kad jaučia alternatyvaus finansavimo poreikį. Alternatyvaus finansavimo poreikį jaučią 21 proc. Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių prekybininkų, 24 proc. paslaugų bendrovių, ir apie trečdalis apklausoje dalyvavusių pramonės ir statybos bendrovių. Didžiausią alternatyvaus finansavimo poreikį turi smulkus verslas, kur alternatyvių pinigų poreikį jaučia 35 proc. Lietuvos banko apklausos dalyvių, tuo tarpu vidutinių ir didelių įmonių segmente alternatyvaus finansavimo poreikį turi 25 ir 22 proc. respondentų. Šie skaičiai nestebina – dėl sumažėjusio rizikos apetito bankai šiuo metu yra labiau linkę finansuoti stabilesnius didelius klientus, tačiau atsargiai žiūri į smulkų ir vidutinį verslą.

Panašu, kad Lietuvos verslas ne tik dairosi alternatyvių finansavimo šaltinių, bet juos po truputį atranda. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų pusmetį bankų paskolų verslui portfelis susitraukė, tačiau įmonių tarpusavio skolinimo apimtys palyginti su 2018 m. pirmu pusmečiu padidėjo 16,6 proc. Šie skaičiai aiškiai rodo, kad bankams sugriežtinus skolinimo verslui sąlygas, įmonės aktyviai ieško alternatyvių finansavimo šaltinių, ir vienas iš jų yra paskolos iš kitų bendrovių – įskaitant ir finansavimą iš faktoringo bendrovių. Tikėtina, kad artimiausiu metu verslo finansavimo rinkoje ir toliau vyraus panašios tendencijos. Pirma – bendras bankų paskolų verslui portfelis neaugs; antra – bankai prioritetą teiks stambiems verslo klientams, tačiau gerokai griežčiau vertins smulkaus ir vidutinio verslo skolinimosi galimybes; trečia – smulkus ir vidutinis verslas vis daugiau dėmesio skirs galimybėms gauti alternatyvų, t.y. ne bankinį finansavimą.