Taigi, galima konstatuoti: 2020 m. didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius – apdirbamoji gamyba – išvengė nuosmukio ir sugebėjo susidoroti su Covid-19 iššūkiais.

Šiandien paskelbti Lietuvos statistikos departamento skaičiai rodo, kad 2020 m. gruodį, lyginant su 2019 m. gruodžiu, Lietuvos apdirbamosios gamybos (be naftos pramonės) produkcijos apimtys išaugo 5,9 proc. – tai yra geriausias gamybos apimčių dinamikos rezultatas per visus 2020 m. Negana to, oficialūs duomenys rodo, kad per visus 2020 m., lyginant su 2019 m., Lietuvos apdirbamosios gamybos (be naftos pramonės) produkcijos apimtys išaugo 0,8 proc. Tai reiškia, kad 2020 m. Lietuvos pramonė ėjo prieš srovę ir nepaisant Covid-19 viruso sukeltų sunkumų vidaus ir eksporto rinkose, sugebėjo padidinti gamybos apimtis lyginant su 2019 m.

Lietuvos pramonė gamybos apimčių prasme yra itin priklausoma nuo situacijos Europos pramonėje, o ši situacija Lietuvai šiuo metu yra palanki. Beveik visose Lietuvai svarbiose prekių eksporto rinkose sparčiai gerėja pramonės lūkesčiai, kas rodo augantį pramonės sektoriaus aktyvumą – ir didesnes kontraktinės gamybos užsakymų srautą į Lietuvą. Naujausia Eurostat statistika rodo, kad euro zonos pramonės nuotaikos 2020 m. gruodį beveik pasiekė 2020 m. vasario mėnesio (prieškovidinio laikotarpio) lygį, Vokietijos pramonės nuotaikos gruodį buvo triskart geresnės nei 2020 m. pradžioje. Švedijos ir Danijos pramonės nuotaikos gruodį taip pat jau viršijo 2020 m. pradžios lygį. Situacija spariai gerėja ir kitose Lietuvos svarbiose kontraktinės gamybos rinkose: Austrija, Suomija, Belgija, Nyderlandai.

Spartus pramonės aktyvumo atsigavimas Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkose Lietuvos pramonei reiškia didesnes kontraktinės gamybos užsakymų apimtis – ką puikiai iliustruoja įspūdingas gamybos apimčių šuolis gruodį Lietuvoje. Savo ruožtu, ES pramonės aktyvumo atsigavimą į viršų tempia gerėjanti vidaus paklausos situacija rinkose už ES ribų, pirmiausiai Kinijoje, kuri iki 2021 m. sausio iš esmės išvengė antros Covid bangos.

Taigi, šiuo metu Lietuvos pramonė plaukia ant ES pramonės lūkesčių atsigavimo bangos, kas atitinkamai tempia į viršų ir Lietuvos gamybos rodiklius. Tiesa, situacija yra ne be rizikų. Pavyzdžiui, nauji Covid susirgimų skaičiai rodo, kad sergamumas Covid virusu Azijoje sparčiai auga, problemų neišvengė ir Kinija. Be to, lėtas vakcinavimo startas Europoje neigiamai paveiks ES ekonomikos situaciją pirmąjį šių metų ketvirtį, kadangi dauguma ES valstybių toliau nusiteikusios taikyti ekonomikos aktyvumo ribojimo priemones. Šios priemonės atitolins ES vartojimo atsigavimo startą ir taipogi gali neigiamai paveikti ES vartotojų lūkesčius. Tikėtina, kad ES pramonės spurtą 2020 m. pabaigoje iš dalies paskatino teigiami lūkesčiai dėl vakcinų ir ES vartojimo atsigavimo 2021 m. pradžioje. Šie lūkesčiai neišsipildė, o gamintojai buvo prigaminę prekių į sandėlį, kurių 2021 m. pradžioje taip ir nepardavė dėl pratęsto karantino. Todėl neatmetu tikimybės, kad 2021 m. pirmą ketvirtį ES ir Lietuvos pramonės aktyvumas gali būti kiek mažesnis nei 2020 m. pabaigoje.