Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2020 m. valstybės biudžeto projektui, kurį būtų galima trumpai apibūdinti kaip ambicingą. Numatyta, kad biudžeto pajamos, lyginant su 2019 m. planu, padidės 9 proc., o išlaidos padidės 8 proc. Valdžios sektoriaus perteklius turėtų siekti 0,2 proc. BVP.
2020 m. biudžeto projektas yra ambicingas, o pačiame projekte galima įžvelgti tiek teigiamų, tiek ir neigiamų rizikų. Visgi, neigiamų rizikų kitų metų biudžeto projekte yra gerokai daugiau nei teigiamų. Pagrindinė neigiama rizika yra tai, kad 2020 m. biudžeto projektas nepakankamai atsižvelgia į Lietuvos ekonomikos lėtėjimo riziką. Realistiškai žiūrint, 2020 m. biudžete numatytą 9 proc. biudžeto pajamų padidėjimą realiai pasiekti bus labai sudėtinga, kadangi jau dabar galima įžvelgti požymių, kad lėtėjanti pasaulio ekonomika jau realiai pradeda veikti Lietuvos ekonomiką.
Jau ir dabar galima įžvelgti pirmuosius požymius, kurie rodo, jog problemos pasaulio ekonomikoje jau pradėjo realiai riboti Lietuvos ekonomikos plėtrą. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonė, kuri generuoja tris ketvirtadalius visų Lietuvos eksporto apimčių, pastaruoju metu auga gerokai lėčiau nei metų pradžioje. Pirmąjį šių metų ketvirtį gamybos apimtys pramonėje padidėjo 8,2 proc., antrąjį – 5,5 proc., o rugpjūtį buvo užfiksuotas vos 1,3 proc. gamybos apimčių prieaugis. Eurostat duomenys rodo, kad lyginant su praėjusiais metais, Lietuvos eksportuotojai pablogino eksporto užsakymų prognozes. Nors Lietuvos eksporto apimtys per aštuonis šių metų mėnesius išaugo 7 proc., pirmąjį pusmetį Lietuvos eksporto augimas dar buvo dviženklis.
Šis prigesęs eksportuojančių Lietuvos sektorių aktyvumas tikrai nestebina, kadangi jam esminės įtakos turi pablogėjusi situacija pasaulio ekonomikoje, įskaitant ir euro zoną. Pavyzdžiui, didžiausioje Lietuvos eksporto rinkoje Vokietijoje pramonės gamyba mažėjo kas mėnesį nuo pat šių metų pradžios, o pačių vokiečių gamintojų nuotaikos yra žemiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį. Besitraukianti paklausa atlaisvina vis daugiau pajėgumų, dėl ko Vokietijos gamintojai yra kiek mažiau linkę perkelti dalį užsakymų į Lietuvą.
Pagrindinė rizika yra tame, kad tuo atveju, jei dėl problemų pasaulio ekonomikoje Lietuvos ekonomikos augimas ženkliau sulėtėtų, tai iš karto atsispindės sekančių metų biudžeto pajamų rodikliuose – biudžeto pajamos tokiu atveju augtų gerokai lėčiau nei numatyti 9 proc. Atitinkamai, biudžeto balansas (t.y. skirtumas tarp pajamų ir išlaidų), gali gana ženkliai pablogėti dėl dviejų priežasčių. Pirma – jei Lietuvos ūkio plėtra kitąmet ženkliau sulėtėtų, tai iš karto atsispindės biudžeto pajamų rodikliuose. Antra – biudžeto išlaidos visada yra gerokai labiau inertiškos nei pajamų pusė, kadangi mažėjant biudžeto pajamoms išlaidos kurį laiką išlieka tame pačiame lygyje dėl biurokratinių niuansų. Dažnu atveju norint sumažinti biudžeto išlaidas, reikia praeiti virtinę biurokratinių procedūrų, kas elementariai užtrunka.
Kalbant apie biudžeto pajamų pusę, reikėtų paminėti ir dar vieną aspektą – naujų mokesčių įvedimas esminės įtakos valstybės biudžeto pajamų augimui tikrai neturės. Pavyzdžiui, Finansų ministerijos prognozėse numatyta, kad transporto priemonių taršos mokesčio įvedimas į biudžetą atneš 29 mln. EUR pajamų; stambaus mažmeninės prekybos sektoriaus apmokestinimas į biudžetą atneš 31,9 mln. EUR pajamų; nekilnojamojo turto mokesčio bazės praplitimas į biudžetą įneštų 8 mln. EUR papildomų pajamų. Palyginimui – 2020 m. valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio turėtų siekti 4,149 mlrd. EUR. Nepamirškime ir to fakto, kad iš minėto planuojamų naujų mokesčių indėlio į biudžeto pajamų pusę dar reikėtų atimti ir šių mokesčių administravimo išlaidas. Tokiu atveju išvada akivaizdi – palyginti su tradiciniais mokesčiais, realus naujųjų mokesčių indėlis į biudžeto pajamas yra minimaliai mažas, ir naujieji mokesčiai neišgelbės valstybės biudžeto pajamų tuo atveju, jei kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas rimčiau sulėtėtų dėl besikaupiančių problemų pasaulio ekonomikoje.
Valdžia nuo ženklesnio ekonomikos sulėtėjimo rizikos kitų metų biudžetui gali apsisaugoti dviem būdais. Pirma – gerinti mokesčių administravimą, t.y. mažinti šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje. Antra – vykdyti atsakingą valstybės išlaidų politiką, ypač valstybės investicijų programos atžvilgiu. Investuoti tik tuo atveju, jei investicijų naudą įrodo kaštų ir naudos analizė. Galima ir trečia alternatyva – galima pasinaudoti dabartinėmis itin palankiomis skolinimo sąlygomis finansų rinkose ir pasiskolinti pinigų avansu. Šiuo metu Lietuva finansų rinkose skolinasi rekordiškai pigiai, tačiau kitąmet dėl besikaupiančių problemų pasaulio ekonomikoje pasiskolinti pinigų finansų rinkose Lietuvos valdžiai gali kainuoti brangiau nei šiuo metu.
Aleksandras Izgorodinas