Mokytojams, gydytojams, statutiniams pareigūnams ir kitiems viešojo sektoriaus
darbuotojams žadama kasmet iki 2025-ųjų didinti algas vidutiniškai 10–15%. Tam iš
biudžeto prireiks ne vieno šimto milijono eurų.
Darbuotojų atstovai reikalauja didesnės spartos didinant darbo užmokestį, taip pat didesnių
teisinių garantijų, kad ir būsimos valdžios vykdys šį įsipareigojimą. Bet ekspertai pabrėžia, kad
nors viešajame sektoriuje būtinas algų didinimas, jis turi būti nuosaikus ir gerai apgalvotas, negriaunantis valstybės finansų sistemos.
Išprovokavo mokytojų streikas
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų finansavimo
iki 2025 m. strategijai. Ją parengė speciali vyriausybinė darbo grupė, sudaryta pernai gruodį,
atsiliepiant į streikuojančių pedagogų reikalavimus didinti darbo užmokestį.
Vyriausybės atstovai žada, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai „laipsniškai augs“.
Pavyzdžiui, pagal šią strategiją, bazinį darbo užmokesčio dydį, pagal kurį skaičiuojamos visų
biudžetininkų algos, į prieškrizinį lygį siūloma grąžinti per ateinančius dvejus metus, o vėliau
indeksuoti kasmet bent po 2%. Šiuo metu bazinis dydis siekia 173 Eur, prieš krizę jis siekė 183
Eur, tad į šį lygį esą ir žadama grįžti iki 2021 m.
Vien kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams papildomai reikės skirti apie 400 mln.
Eur. Iš valstybės biudžeto numatoma paskirti apie 130 mln. Eur didinti tokių žmonių kaip
mokytojai, kultūros ar socialiniai darbuotojai algas. Tuo metu iš Privalomo sveikatos draudimo
fondo būtų maždaug 150 mln. Eur finansuojami medikų ir slaugytojų atlyginimų padidinimai.
Taip pat prireiks apie 100 mln. Eur statutinių pareigūnų algoms kelti.
Vėlesniais metais algų kėlimui kasmet prireiks dar bent po porą trejetą šimtų milijonų eurų,
tačiau tikslesni skaičiai esą bus patvirtinami kasmet atsižvelgiant į ekonomikos plėtrą ir
biudžeto būklę.
Turi pastabų ir pasiūlymų
Darbuotojų atstovai nėra patenkinti kai kuriais strategijos aspektais.
Profesinių sąjungų konfederacija savo rašte Vyriausybei suabejojo, ar būsimos valdžios vykdys į
šį dokumentą surašytus įsipareigojimus, primindama, kad po 2020 m. rudenį vyksiančių Seimo
rinkimų pradėjusi dirbti nauja Vyriausybė gali ir nesilaikyti dabartinės valdžios duotų pažadų.
Todėl esą reikėtų paskubėti jau dabar į įstatymus įrašyti ilgalaikius konkrečius įsipareigojimus
dėl algų ir koeficientų didinimo.
Kristina Krupavičienė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, VŽ pareiškė, kad derėtų
nustatyti spartesnį atlyginimų kėlimą, pavyzdžiui, bazinį pareiginės algos dydį į prieškrizinį lygį
atkurti ne per dvejus metus, bet jau vėliausiai kitąmet.
Taip pat ji pateikė pasiūlymą kasmet vis didinti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies
perskirstymą per biudžetą ir tokiu būdu skirti vis didesnius asignavimus viešajam sektoriui. Bet
Finansų ministerija atsakė, kad nėra galimybių teisiškai įsipareigoti jau 2020 m. perskirstymo
per biudžetą dalį padidinti nuo dabartinių 31,2% BVP iki 32%, o 2022 m. – iki 34%.
„Sprendimai neišvengiami“
Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai, sutinka, kad valstybė privalo
rūpintis atlyginimų viešajame sektoriuje kėlimu, tačiau privalo tai daryti apgalvotai.
„Akivaizdu, kad tai būtina daryti, nes viešasis sektorius yra vienas tų, kur jau dabar ima stigti
pakankamai kvalifikuotų darbuotojų. Ateityje gali kilti ir chroniško darbuotojų trūkumo
problema, kurią galima spręsti ir skiriant konkurencingesnius atlyginimus“, – VŽ sakė p.
Izgorodinas.
Paraleliai, pasak eksperto, turėtų būti pagalvota apie geresnę motyvacinę sistemą
biudžetiniame sektoriuje. Be to, p. Izgorodinas pabrėžė, kad valstybė turėtų nepamiršti ir
efektyvesnio lėšų panaudojimo ir darbo paskirstymo paieškų, geresnės viešojo sektoriaus
paslaugų kokybės.
Jis nemano, kad po 2020 m. atėjusi dirbti Vyriausybė pamirš dabartinės valdžios patvirtintą
Ilgalaikę viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimo strategiją: „Valstybė puikiausiai
supranta, kad jeigu nebus imtasi pakankamai efektyvių priemonių, viešasis sektorius gali toliau
degraduoti. Todėl permainos šioje srityje faktiškai neišvengiamos. Tuo labiau kad ekonomikos
būklė leidžia jų imtis. Tiesa, įgyvendinant konkrečias priemones dėl algų kėlimo šiame
sektoriuje turėtų būti elgiamasi nuosekliai, nuosaikiai ir apdairiai, atsižvelgiant į įvairias
ekonomines aplinkybes, kad nekiltų pavojingų finansinių disbalansų.“
Straipsnis publikuotas portale: vz.lt
Aleksandras Izgorodinas
UAB SME Finance patarėjas ekonomikai
Tel. +370 698 74451
El. p. [email protected]