- Privačiame sektoriuje darbuotojų atlyginimai tiesiogiai priklauso nuo to, kokius finansinius rezultatus demonstruoja įmonės, t.y. darbdaviai. Susitraukus vidaus ir išorės paklausai, šiemet Lietuvos privataus sektoriaus bendrovių finansiniai rezultatai bus tikrai prastesni nei, pavyzdžiui, 2019 m.
- Kokių veiksmų imasi bendrovės šios krizės metu? Pirmieji duomenys rodo, kad šios krizės metu įmonės nėra linkusios mažinti darbuotojų skaičiaus – bet tikėtina, yra labiau linkusios mažinti darbo užmokesčio fondą, t.y. darbuotojų atlyginimus. Lietuvos užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad prieš pat karantino įvedimą nedarbo lygis Lietuvoje siekė 9,3 proc., o gegužės 11-17 d. nedarbo lygis siekė 11,6 proc. Nors šiuo metu Lietuvos ekonomika išgyvena ekonomikos nuosmukio piką, nedarbo lygis ir bedarbių skaičius padidėjo nestipriai. Tuo pat metu įmonių finansiniai rezultatai yra ženkliai blogesni nei pernai – dėl eksporto ir vidaus paklausos nuosmukio. Kadangi nedarbo lygis Lietuvoje padidėjo nestipriai, galima atsargiai spėti, kad šios krizės metu darbdaviai yra linkę maksimaliai išsaugoti esamas darbo vietas, tačiau tai reiškia, kad šį kartą įmonės labiau linkusios mažinti darbo užmokesčio išlaidas tam, kad galėtų išgyventi nuosmukį. Paprastai kalbant, mažėjant įmonių pardavimams, mažėja ir atlyginimai – nepriklausomai nuo GPM tarifo dydžio.
- Laikinas GPM mažinimas gali tik sušvelninti krizės poveikį gyventojų pajamoms. Patį pasiūlymą dėl laikino GPM mažinimo galima vertinti teigiamai – ir dėl to, kad mažesnis GPM truputį sušvelnins krizės įtaką darbuotojų pajamoms, ir dėl to, kad laikinas GPM mažinimas neturės katastrofiško poveikio valstybės biudžeto balansui. Mokesčių pajamų prasme Lietuvos biudžetas yra „vartojimo biudžetas“, kadangi didelę dalį mokestinių pajamų suneša vartojimo mokesčiai PVM ir akcizai. Pavyzdžiui, 2019 m. PVM ir akcizai sunešė 54 proc. visų biudžeto mokestinių pajamų. Taigi šiemet Lietuvos biudžetas labiausiai nukraujuos dėl mažesnių vartojimo apsukų, bet ne dėl mažesnio GPM tarifo.
- Pagrindinis klausimas: ar GPM tarifo sumažinimas ir jo teigiamas poveikis gyventojų pajamoms realiai padidins vartojimo apimtis Lietuvoje? Sunku pasakyti, bet greičiausiai ne. Šiuo atveju pagrindinė problema yra Lietuvos vartotojų lūkesčiai – o tiksliau, sumažėjęs vartotojų noras išlaidauti ir padidėjęs vartotojų noras taupyti. Lietuvos statistikos departamento atliekamos gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvos vartotojai pradėjo prasčiau vertinti Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas. Atitinkamai, vis mažiau gyventojų planuoja išleisti pinigus stambiems pirkiniams, o vis didesnė gyventojų dalis ketina taupyti. Reiškia, kad artimiausiu metu Lietuvos vartotojai bus labiau linkę taupyti, o ne vartoti – o vartojimo prasme fokusas bus į pirmo būtinumo prekių vartojimą. Taigi, gali būti, kad sumažintas GPM „nusės“ vartotojų kišenėse taupymo forma, bet vartojimo išlaidų neišjudins.
Kokios yra tolesnės darbo užmokesčio perspektyvos Lietuvoje? Sakyčiau, kad labiau teigiamos, o ne neigiamos – dėl geresnių antrojo pusmečio Lietuvos ekonomikos perspektyvų. (1) išankstiniai rodikliai (elektros suvartojimas) rodo, kad Lietuvos ekonomika praėjo pikinio nuosmukio periodą ir situacija po truputį stabilizuojasi; (2) dauguma ES valstybių švelnina karantiną, ES pramonė po truputį atnaujina gamybą. Antrą pusmetį gali pagerėti Lietuvos eksporto ir pramonės rodikliai, kurie užsuks ir Lietuvos ekonomikos stabilizavimąsi ir atsigavimą; (3) Pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės agresyviai skatina ekonomiką: Vokietijoje skatinimo priemonių paketas sudaro trečdalį Vokietijos BVP. ES ekonomikos skatinimas vėlgi yra teigiama naujiena Lietuvos ekonomikai, kuri labiausiai priklauso nuo eksporto. Trumpai kalbant, spėju, kad darbo užmokesčio mažinimo pikas Lietuvoje jau yra pasiektas – antrąjį pusmetį darbo užmokesčio rodikliai bus geresni nei pirmą pusmetį.