2019 m. Švedijos kronai ir toliau klostosi nesėkmingai – praėjusią savaitę krona atnaujino kritimą ir euro atžvilgiu yra pigiausia nuo pat 2009 m. liepos mėnesio; per visus 2019 metus krona euro atžvilgiu nuvertėjo lygiai 6 proc. Jeigu šių metų sausį kronos kursas euro atžvilgiu siekė 10,24 kronų už eurą, praėjusią savaitę krona nukrito iki 10,86 kronų už vieną eurą – paskutinį kartą euro atžvilgiu Švedijos krona buvo tokia pigi tada, kai pasaulio ekonomika dar buvo apėmusi pasaulio finansų krizės karštligė. Fundamentaliai žiūrint, Švedijos kroną žemyn tempia du pagrindiniai veiksniai.

 

Pirma – Švedija yra viena atviriausių ekonomikų visoje ES, tad švedų makroekonominiai rodikliai itin priklauso nuo situacijos pasaulio ekonomikoje, kuri yra itin nestabili ir trapi. Aštri prekybos karų įtampa bei pastebimai sulėtėjusi pasaulio ekonomikos plėtra kelia tiesioginę riziką atvirai Švedijos ekonomikai, o ši ekonomikos lėtėjimo rizika atitinkamai nutempė žemyn ir Švedijos valiutą.

 

Antra – Švedijos kronai sustiprėti neleidžia Švedijos centrinio banko taikoma pinigų politika: bazinės palūkanų normos Švedijoje yra neigiamos nuo pat 2015 m. pradžios, kas taip pat tempia kronos kursą žemyn. Ir nors praėjusių metų gruodį Švedijos centrinis bankas po septynerių metų pertraukos padidino bazines palūkanas nuo -0,5 iki -0,25 proc., nuo tolimesnio palūkanų didinimo kol kas atsisakė dėl lėtėjančio Švedijos ekonomikos augimo: Švedijos BVP augimo tempas sulėtėjo nuo 2,3 proc. 2018 m. ketvirtą ketvirtį iki 1 proc. šių metų antrąjį ketvirtį. Nors Švedijos centrinis bankas pastaruoju metu svarstė apie galimybes vėl padidinti bazines palūkanas, vargu ar artimiausiu metu palūkanos iš tiesų bus pakeltos, kadangi Švedijos ekonomika iš tiesų nukentėjo nuo nestabilios situacijos pasaulio ekonomikoje. Apskritai, negalima atmesti varianto, kad iki šių metų pabaigoje Švedijos krona euro atžvilgiu gali dar nežymiai atpigti, kadangi minėti du pagrindiniai veiksniai ir toliau turėtų spausti kronos kursą žemyn: situacija pasaulio ekonomikoje turėtų išlikti nestabili; prekybos karų įtampa kol kas niekur nedingo; dėl sulėtėjusio ekonomikos augimo Švedijos centrinis bankas vargu ar išdrįs pakelti bazinių palūkanų normą.

 

Švedijos kronos kursas ir jo dinamika yra itin aktualūs Lietuvos verslui ir ekonomikai, kadangi pernai Švedija užėmė antrą vietą svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų sąraše: Švedijai tenka dešimtadalis visų Lietuvos prekių eksporto apimčių, o daugiau nei į Švediją pernai eksportavome tik į Vokietiją, kuriai tenka apie 12 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių.

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad 2019 m. sausį-rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Švediją susitraukė 0,5 proc., o  prie šio nuosmukio labiausiai prisidėjo du aspektai – smukęs kronos kursas ir bendras ekonominės situacijos Švedijoje pablogėjimas. Konkrečiau kalbant apie Lietuvos eksporto į Švediją rezultatus, galima pastebėti, kad šiemet Lietuvos eksporto į Švediją apimtys mažėjo tokiuose segmentuose kaip mediena ir baldai (-2,2 proc.); tekstilės gaminiai (-14 proc.); metalai, mašinos ir įrenginiai (-4,1 proc.); transporto priemonės ir jų dalys (-5,7 proc.).

 

Teoriškai žiūrint, Švedijos kronos nuvertėjimas Lietuvos eksportui yra nebūtinai žalingas – atpigusi krona gali paskatinti eksportuojančios Švedijos pramonės pardavimus, o didesni Švedijos pramonės pardavimai gali atitinkamai atnešti daugiau užsakymų Lietuvos gamintojams, kurie teikia nemažai kontraktinės gamybos paslaugų Švedijos įmonėms. Tačiau šiuo konkrečiu atveju Švedijos kronos nuosmukis Lietuvos eksportą į Švediją neigiamai paveikė per du aspektus – atpigusi krona neužsuko Švedijos pramonės plėtros, bet tuo pačiu metu pakenkė Švedijos vartotojų perkamajai galiai. Tikėtina, kad Lietuvos gamintojai taip ir negavo daugiau kontraktinės gamybos užsakymų iš Švedijos, o nusilpęs Švedijos vidaus vartojimas pakenkė tiems Lietuvos eksportuotojams, kurie į Švediją eksportavo galutinio vartojimo prekes (prekės, kurios yra skirtos ne Švedijos pramonei, bet galutiniam vartotojui).

 

Vertinant Švedijos pramonės rezultatus, galima pastebėti, kad atpigusi krona labai minimaliai pagyvino Švedijos pramonės rodiklius – nors šiemet sausį-rugpjūtį švedų gamintojai iš tiesų gavo 1 proc. daugiau užsakymų eksporto rinkose, tačiau dėl išaugusių kainų užsakymai vidaus rinkoje susitraukė 2,3 proc. Bendrai paėmus, šių metų sausį-rugpjūtį švedų gamintojai gavo 0,4 proc. mažiau užsakymų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kodėl nepaisant ženklaus kronos nuvertėjimo švedų gamintojai šiemet beveik nepadidino eksporto apimčių? Šiuo atveju įtakos turi du niuansai. Pirma – problema tame, kad Eurostat duomenimis Švedijos gamintojai išnaudoja 86 proc. visų gamybos pajėgumų; pagal šį rodiklį Švedija yra trečioje vietoje visoje ES, o itin aukštas rezultatas rodo, kad Švedijos gamintojai kenčia nuo gamybos pajėgumų trūkumo, t.y. realiai negali patenkinti visos užsienio paklausos.

 

Antras aspektas yra susijęs su sulėtėjusia pasaulio ekonomikos plėtra, kuri šiuo metu yra gana plataus masto – lėtėja ir JAV, ir Kinijos, ir pačios Europos BVP augimo tempai, o pagrindinis problemų šaltinis yra būtent pramonės sektoriai. Taigi, laisvų gamybos pajėgumų stoka ir nusilpusi pasaulio ekonomika iš esmės neleido Švedijos pramonei pilnai išnaudoti visų kronos nuosmukio privalumų – mažesnis valiutos kursas teoriškai didina eksportuotojų konkurencingumą ir padeda jiems didinti eksporto užsakymų apimtis, tačiau ne šiuo konkrečiu atveju.

 

Antras veiksnys, kuris šiemet pakišo koją Lietuvos eksporto į Švediją rodikliams, yra objektyviai nusilpusi vidaus paklausa Švedijoje. Apie vidaus paklausos Švedijoje silpnėjimą liudija iš karto keli indikatoriai: mažmeninės prekybos apyvartos augimo tempas sulėtėjo nuo 2,8 proc. šių metų birželį iki 1,9 proc. rugpjūtį; nedarbo lygis Švedijoje išaugo nuo 6,4 proc. 2019 m. pradžioje iki 7,4 proc. rugpjūtį; Švedijos vartotojų pasitikėjimo lygis pastaruoju metu stipriai pakrito ir nusileido iki žemiausio lygio nuo 2011 m. pabaigos. Galų gale, kaip ir buvo minėta, šiemet Švedijos pramonė vidaus rinkoje gavo 2,3 proc. mažiau užsakymų nei pernai.

 

Tikėtina, kad kartu su pablogėjusia situacija darbo rinkoje, kronos nuosmukis taipogi yra vienas iš veiksnių, kuris pablogino Švedijos vidaus paklausos rodiklius – per padidėjusias švedų pramonės produkcijos kainas. Eurostat duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, 2017 m. rugpjūtį švedų pramonės produkcijos kainos buvo vos 1,8 proc. didesnės nei 2015 metais – tuo tarpu 2019 m. rugpjūtį švedų pramonės produkcijos kainos buvo net 12 proc. didesnės nei 2015 metais. Didelės įtakos šiam kainų augimui turėjo pabrangusios importinės prekės bei iš užsienio importuojami įvairūs komponentai, kuriuos Švedijos pramonė naudoja savo gamybos operacijose. Atitinkamai, objektyviai nusilpusi Švedijos vidaus vartojimo rinka neigiamai paveikė ir Lietuvos eksporto į Švediją rodiklius.

 

Dėl trapios situacijos pasaulio ekonomikoje, nemažėjančios prekybos karų rizikos bei Švedijos centrinio banko ribotų galimybių kelti bazines palūkanas, iki šių metų pabaigos Švedijos kronos kursas kronos kursas ir toliau turėtų išlikti žemas bei ganėtinai nestabilus. Atitinkamai, Lietuvos verslui rekomenduojame neprarasti budrumo eksportuojant į Švedijos rinką.