Nepaisant to, kad per metus, t.y. lyginant su 2019 m. balandžiu, Lietuvos pramonės (be naftos produktų) gamybos apimtys sumažėjo dešimtadaliu, šį rezultatą reikia vertinti labiau pozityviai nei negatyviai. Nepamirškime, kad balandį dėl karantino priemonių gamyba Europoje buvo stipriai apribota. Kitas aspektas – vertinant istorinius Lietuvos pramonės duomenis, galima pastebėti, kad šių metų balandį Lietuvos pramonės gamybos apimtys svyravo ties 2018 m. lygiu – tada, kai pasaulio ekonomika augo, o Lietuvos gamintojai turėjo nemažai užsakymų iš išorės rinkų. Taigi, nepaisant plataus masto karantino priemonių Europoje, kurios palietė ir ES pramonę, Lietuvos pramonė balandį pademonstravo išties neblogą rezultatą.

 

Balandžio mėnesio Lietuvos pramonės gamybos lygį palaikė keturi svarbūs pozityvūs niuansai. Pirma – gamybos inertiškumas. Pramonės gamybos statistika pasižymi tam tikru inertiškumu, kadangi neretai užsakymo pagaminimas užtrunka ganėtinai ilgą laiką, pvz. 3-4 mėn. Tai tame tarpe paliečia tokį Lietuvos pramonės sektorių kaip inžinerinė pramonė. Gali būti, kad dalis gamintojų jau nebeturėjo naujų užsakymų, tačiau iš inercijos gamino ir vykdė tuos užsakymus, kuriuos iš ES gamintojų gavo 2020 m. pradžioje, t.y. dar iki karantino įvedimo Europoje. Antra – gamyba į sandėlį. Kiek žinau, dalis Lietuvos gamintojų net ir turėdami minimalų užsakymų portfelį ir toliau tęsia gamybą ir pildosi sandėlius – tam, kad galėtų pateikti produkciją stambesniems ES gamintojams iš karto kai Europoje prasidės pramonės atsigavimas. Trečia – geri ES eksporto rezultatai į eksporto rinkas, kurios taikė ganėtinai liberalias karantino priemones. Pavyzdžiui, kovo mėnesį ES prekių eksportas  į Pietų Korėją išaugo 17 proc., kadangi ten karantino režimas buvo švelnus. Tai svarbus aspektas Lietuvai – skaičiai rodo, kad ES gamintojai sėkmingai eksportuoja į atskiras eksporto rinkas, kur karantino priemonės yra švelnios. Atitinkamai, yra tikimybė, kad atskiri Lietuvos gamintojai gavo kontraktinių užsakymų iš stambesnių ES gamintojų, kurie gavo naujų užsakymų atskirose eksporto rinkose, pavyzdžiui Pietų Korėjoje. Ketvirta – Eurostat apklausos aiškiai rodo, kad kol kas nuo koronaviruso padarinių labiausiai nukentėjo ES paslaugų sektorius, tuo tarpu virusas kiek mažiau palietė ES gamybos sektorių. Švelnesnis ES pramonės nuosmukis atitinkamai palaikė ir Lietuvos pramonės rezultatus.

 

Visgi, reikia pripažinti, kad šalia pozityvių aspektų iki 2020 m. pabaigos Lietuvos pramonės rodiklius stipriai ribos vienas svarbus faktorius – ženkliai nukritę ES vartotojų lūkesčiai ir ES vartotojų fokusas į pirmo būtinumo prekių vartojimą. Eurostat skaičiai rodo, kad balandį ES vartotojų nuotaikos nukrito iki 2009 m. pradžios lygio, o tai atsispindi ir ES mažmeninės prekybos statistikoje: kovo mėnesį mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis Europoje nukrito 21 proc., tuo tarpu kai mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 8 proc. tai reiškia, kad dėl didelio neapibrėžtumo šiuo metu ES vartotojai yra linkę fokusuotis į pirmo būtinumo prekių vartojimą, o ne pirmo būtinumo prekių vartojimą atideda vėlesniam laikui. Tai, atitinkamai, gali riboti ir Lietuvos pramonės atsigavimo tempą – silpnas ne pirmo būtinumo prekių vartojimas Europoje atitinkamai reiškia silpną ne pirmo būtinumo prekių gamybą Europoje, o tai reiškia ribotą kontraktinių užsakymų kiekį Lietuvos pramonei iš stambesnių ES gamintojų.