Europos centrinio banko duomenys rodo, kad 2020 m. birželį, lyginant su 2019 m. birželiu, bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje susitraukė 9 proc., ir tai yra absoliučiai prasčiausias rezultatas visoje euro zonoje. Šių metų birželį Lietuva buvo vienintelė euro zonos valstybė su neigiama bankų paskolų įmonėms dinamika. Palyginimui – visoje euro zonoje šių metų birželį, lyginant su 2019 m. birželiu, bankų paskolų verslui portfelis išaugo 7,1 proc. Nepaisant to, kad euro zonos ekonomika antrąjį 2020 m. ketvirtį pademonstravo gerokai didesnį BVP nuosmukį nei Lietuva (euro zonos BVP nukrito 15 proc., o Lietuvos 3,7 proc.), bankų paskolų verslui dinamika euro zonoje yra gerokai geresnė nei Lietuvoje. Vokietijoje ir Prancūzijoje bankų paskolų verslui portfelis šių metų birželį per metus padidėjo 5,8 ir 11,5 proc. Nuo Covid-19 smarkiai nukentėjusioje Ispanijoje bankų paskolų verslui portfelis birželį išaugo 8,7 proc., t.y. netgi sparčiau nei visoje euro zonoje.

 

Kokios priežastys gali paaiškinti tokią skirtingą bankų paskolų portfelio verslui dinamiką Lietuvoje ir kitose euro zonos valstybėse? Tikėtina, kad skirtumą tarp skolinimo verslui dinamikos euro zonoje ir Lietuvoje paaiškina dvi svarbios priežastys: (1) galimai didesnė kitų euro zonos valstybių bankų motyvacija dalyvauti ekonomikos skatinimo priemonėse ir (2) itin atsargi bei konservatyvi Lietuvoje veikiančių bankų skolinimo politika, kuri yra orientuota į darbą su stambiu verslu, bet „apeina“ smulkų ir vidutinį verslą.

• Pirma priežastis – gali būti, kad kitose euro zonos valstybėse bankai buvo labiau linkę dalyvauti ekonomikos skatinimo priemonių planuose nei Lietuvoje. Taip galėjo atsitikti, pavyzdžiui, dėl to, kad kitose euro zonos valstybėse taikytos skatinimo priemonės finansiškai buvo labiau patrauklios bankams nei skatinimo priemonės Lietuvoje. Aktyvesnį bankų dalyvavimą skatinimo priemonėse kitose euro zonos valstybėse galėjo lemti ir didesnė konkurencija bankų sektoriuje – galbūt dėl didesnės konkurencijos bankai kitose euro zonos valstybėse buvo labiau linkę kovoti dėl klientų per skatinimo planų priemones.
• Lietuvoje gi ekonomikos skatinimo priemonėse itin aktyviai dalyvavo alternatyvaus finansavimo sektoriaus atstovai. Pavyzdžiui, Verslo žinių duomenys rodo, kad nuo balandžio vidurio iki liepos 20 d. finansų tarpininkai paskirstė daugiau kaip 222 mln. Eur valstybės pagalbos lėšų. Daugiau kaip pusę šios sumos verslui nukreipė alternatyvūs finansuotojai – faktoringo bendrovės, sutelktinio finansavimo platformos ir kt. (https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2020/07/22/per-alternatyvius-finansuotojus-versla-pasieke-puse-invegos-paskolu#ixzz6UnmgdhtA). Taigi, bankams laikantis atsargios skolinimo politikos, alternatyvūs finansuotojai nesnaudė ir aktyviai skolino pinigus verslui per ekonomikos skatinimo priemones.
• Antra priežastis – didelis Lietuvoje veikiančių bankų atsargumas ir konservatyvumas. Lietuvoje bankų paskolų portfelis verslui pradėjo trauktis dar ekonomikos augimo ciklo metu: nuo pat antrojo 2019 m. pusmečio pradžios bankų paskolų įmonėms portfelis Lietuvoje stabiliai mažėjo. Iš esmės tai vyksta dėl didelio tradicinių finansuotojų konservatyvumo ir atsargumo. Komerciniai bankai Lietuvoje yra linkę dirbti su esamais stambiais verslo klientais, tačiau dėl sumažinto rizikos apetito atsargiai žiūri į Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo segmentą. Ši tendencija dabartinės krizės metu niekur nedingo – Lietuvoje bankų skolinimo politika yra orientuota į darbą su stambiu verslu, bet yra mažai orientuota į smulkaus ir vidutinio verslo segmentą.