Europos Komijos kasmet atliekamo Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatai rodo, kad Covid virusas neturėjo įtakos Lietuvos gyventojų įpročiams apsipirkti internetu.
Europos Komisijos DESI indekso rezultatai rodo, kad 2020 m. 58,8 proc. Lietuvos gyventojų naudojosi internetu apsipirkimo tikslais, ir tai yra tik 19-as rezultatas visoje ES. Negana to, kelerių pastarųjų metų tendencijos rodo, kad 2020 m., nepaisant Covid viruso, gyventojų apsipirkimo internetu įpročiai Lietuvoje augo organiškai, t.y. tokiu pat tempu kaip ir prieš Covid-19. Pavyzdžiui, 2019 m., palyginti su 2018 m., gyventojų, kurie naudojosi internetu apsipirkimo tikslais, dalis Lietuvoje padidėjo 5,3 proc. punktais: nuo 48,6 proc. 2018 m. iki 53,9 proc. 2019 m. Savo ruožtu, 2020 m., palyginti su 2019 m., šio rodiklio reikšmė Lietuvoje padidėjo tik 4,9 proc. punktais, t.y. net lėčiau nei 2019 m.
Negana to, 2020 m. pagal gyventojų naudojimosi internetu apsipirkimo tikslais rodiklio reikšmę kitų ES valstybių atžvilgiu Lietuva prarado vieną poziciją ir iš 18 vietos visoje ES 2019 m. nukrito į 19 vietą 2020 m. Pernai lyderė pagal gyventojų apsipirkimo internetu rodiklį buvo Danija, kur 2020 m. net 86,4 proc. gyventojų naudojosi internetu apsipirkimo tikslais.
Šie rezultatai reiškia, kad 2020 m. Covid pandemija neturėjo radikalaus poveikio Lietuvos gyventojų apsipirkimui internetu. Taip, lyginant su 2019 m. gyventojų, kurie naudojasi internetu apsipirkimo tikslais, skaičius išaugo, bet augimas tikrai nebuvo kažkoks išskirtinis ir buvo labai panašus į iki Covid pandemijos fiksuotą prieaugį. Tai reiškia, kad esminės įtakos 2020 m. pasiektam 50 proc. mažmeninės prekybos internetu prieaugiui Lietuvoje turėjo tai, kad internetu daugiau pirko tie gyventojai, kurie ir anksčiau daug prekių pirko internetu – o ne naujų online pirkėjų atėjimas į rinką.
Ką šie rezultatai reiškia Lietuvos online mažmeninės prekybos rinkai? Kadangi pernai nepaisant Covid viruso, gyventojų apsipirkimo internetu įpročiai Lietuvoje augo organiškai, t.y. natūraliai, tai galime tikėtis tolesnio spartaus online mažmeninės prekybos apimčių augimo tik iki tol, kol nebus leista dirbti fizinėms parduotuvėms. Vyriausybei sušvelninus karantiną ir atsidarius parduotuvėms prekybos centruose, Lietuvos gyventojai labai greitai sugrįš prie „gyvo“ apsipirkimo įpročių ir mažiau prekių pirks internetu. Todėl antrąjį šių metų pusmetį online mažmeninės prekybos internetu apimtys Lietuvoje tikriausiai labai stipriai sulėtės, o įsibėgėjant vasarai, neatmesčiau ir mažmeninės prekybos internetu nuosmukio scenarijaus.
Kitaip sakant, radikalios futuristinės prognozės nepasitvirtino: Covid pandemija fundamentaliai nepakeitė Lietuvos vartotojų apsipirkimo internetu įpročių, o 2020 m. fiksuotas milžiniškas online mažmeninės prekybos internetu augimas bus vienetinio pobūdžio ir tikriausiai nebus pakartotas 2021 m.