Naujausi Google duomenys apie Lietuvos gyventojų mobilumą leidžia daryti vieną teigiamą ir vieną neigiamą išvadą apie šiuo metu fiksuojamo Covid-19 susirgimų šuolio Lietuvoje poveikį Lietuvos vartotojų lūkesčiams bei pačiam vartojimui.

Teigiama naujiena yra tai, kad pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas naujų susirgimų Covid-19 virusu šuolis visai nesumažino Lietuvos gyventojų apsipirkimų apetito. Pavyzdžiui, naujausi Google duomenys apie Lietuvos gyventojų mobilumą rodo, kad rugpjūčio pabaigoje (rugpjūčio 24-28 d.) Lietuvos gyventojų srautas į prekybos tinklus buvo tik 9 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu (2020 m. sausio 3 – vasario 6 d.), o Lietuvos gyventojų srautas į maisto ir farmacijos parduotuves buvo 28 proc. didesnis nei prieš karantino režimo įvedimą. Abiem atvejais tai yra geriausias Lietuvos gyventojų srautų rezultatas nuo pat karantino režimo įvedimo Lietuvoje – o tai reiškia, kad šiuo metu Lietuvos gyventojų srautas į prekybos tinklus ir parduotuves yra didžiausias nuo pat karantino režimo įvedimo pradžios. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad pastaruoju metu fiksuojamas naujų susirgimų Covid-19 virusu šuolis Lietuvoje mūsų gyventojų bent jau kol kas stipriai neišgąsdino ir fundamentaliai nesumažino apsipirkimų apetito. Atitinkamai, šie Google duomenys leidžia spėti, kad rugpjūčio mėnesį tikriausiai stebėsime tolesnį vidaus vartojimo atsigavimą Lietuvoje.

Iš kitos pusės, yra ir viena neigiama naujiena – naujausi gyventojų mobilumo duomenys rodo, kad pastaruoju metu sumažėjo Lietuvos gyventojų srautas į biurus. Pavyzdžiui, rugpjūčio 24-28 d. Lietuvos gyventojų srautas į biurus buvo 28 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu, o tai yra prasčiausias rezultatas nuo pat gegužės vidurio. Palyginimui – rugpjūčio pradžioje Lietuvos gyventojų srautas į biurus buvo 21 proc. mažesnis nei prieš karantino režimo įvedimą. Šie skaičiai reiškia, kad naujų susirgimų Covid-19 virusu padidėjimas paskatino dalį Lietuvos gyventojų sugrįžti prie darbo iš namų rutinos ir rečiau lankytis biuruose, kur tikimybė susirgti virusu yra didesnė. Gali būti ir taip, kad dalis Lietuvos bendrovių priėmė sprendimą grįžti prie darbo režimo pamainomis ir pradėjo skaidyti biurų darbuotojus – tai taip pat galėjo pabloginti Lietuvos gyventojų srautų į biurus dinamiką.

Bet kokiu atveju sumažėjęs gyventojų srautas į biurus gali kelti riziką restoranų ir kavinių apyvartai, kur pastaruoju metu buvo fiksuojamas šioks toks atsigavimas. Jeigu 2020 m. gegužę Lietuvos maitinimo ir gėrimų teikimo sektoriaus apyvarta buvo 47,6 proc. mažesnė nei prieš metus, tai šių metų liepos mėnesį Lietuvos maitinimo ir gėrimų teikimo sektoriaus apyvarta buvo tik dešimtadaliu mažesnė nei 2019 m. liepą. Tačiau vėl pradėjęs mažėti Lietuvos gyventojų srautas į biurus gali turėti tiesioginės neigiamos įtakos restoranų ir kavinių rezultatams rudenį – retesnis žmonių apsilankymas biuruose reiškia ir mažesnę dienos pietų paklausą.

Taigi, iš naujausių Lietuvos gyventojų mobilumo duomenų galima spėti, kad bendrai paėmus, Covid-19 susirgimų šuolis nesumažino Lietuvos gyventojų apsipirkimų apetito, bet sumažino gyventojų srautą į biurus ir gali sumažinti paklausą restoranų ir kavinių paslaugoms – dėl ko rudenį Lietuvos restoranų ir kavinių sektoriaus atsigavimas gali sulėtėti.