Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos apdirbamosios pramonės (be naftos produktų) produkcijos kainos 2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu, sumažėjo 1,7 proc., o eksporto rinkose parduodamų gaminių kainos lapkritį susitraukė 3,2 proc. Lietuvos pramonės produkcija pinga ketvirtą mėnesį iš eilės, o lapkritį Lietuvos pramonės produkcija pigo ne tik labiausiai per visus 2019 m. – bet ir labiausiai nuo pat 2016 m. rugsėjo mėnesio.

 

Tikėtina, kad tokiam ženkliam Lietuvos pramonės produkcijos kainų nuosmukiui įtakos turėjo trys svarbūs faktoriai: (1) plataus masto pasaulinių žaliavų kainų sumažėjimas ir (2) išaugęs eksporto partnerių spaudimas Lietuvos gamintojams mažinti kontraktinės gamybos įkainius; (3) žemesnės pridėtinės vertės gaminių dominavimas Lietuvos pramonės gamybos struktūroje, šių produktų didelis jautrumas pasaulio ekonomikos svyravimams.

 

Be jokios abejonės, prie Lietuvos pramonės produkcijos kainų sumažėjimo prisidėjo šiuo metu fiksuojamas naftos ir pasaulinių metalų kainų nuosmukis, kurį lemia sulėtėjusios pasaulio ekonomikos apsukos, didelis geopolitinis neapibrėžtumas ir jo neigiama įtaka pasaulio ekonomikos augimui. Pavyzdžiui, Pasaulio banko duomenys rodo, kad 2019 m. sausį-lapkritį, lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, naftos kaina sumažėjo 12 proc.; aliuminio kaina nukrito 15 proc.; vario kaina sumažėjo 8,6 proc. Akivaizdu, kad dėl padidėjusio nerimo dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų sumažėjusios pasaulinės žaliavų kainos atitinkamai paveikė žemyn ir Lietuvos pramonės produkcijos kainas.

 

Tačiau Eurostat duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvos pramonės produkcija pinga bene sparčiausiai visoje ES – Eurostat dar nepateikė lapkričio mėnesio pramonės produkcijos statistikos, tačiau 2019 m. spalį Lietuvos pramonės produkcija pigo labiausiai po Graikijos, t.y. Lietuva užėmė antrą vietą visoje Europoje pagal pramonės gaminių kainų kritimo tempą. O tai reiškia, kad šalia pasaulinių žaliavų kainų nuosmukio, Lietuvos pramonės gaminių kainas galėjo sumažinti ir dar vienas faktorius – eksporto partnerių spaudimas Lietuvos gamintojams mažinti kontraktinės gamybos įkainius.

 

Kontraktinės gamybos įkainius spausti žemyn galėjo tiek Lietuvos gamintojų klientai Centrinėje Europoje, tiek ir Skandinavijos rinkose. Skandinavijos rinkų kontekste svarbų vaidmenį vaidina plataus masto valiutų nuvertėjimas: pavyzdžiui, 2019 m. sausį-lapkritį Švedijos krona euro atžvilgiu atpigo beveik 4 proc., kam esminės įtakos turėjo Švedijos centrinio banko taikomis neigiamos palūkanos bei rinkų nerimas dėl sulėtėjimo pasaulio ekonomikoje poveikio Švedijos ekonomikai. Analogiška situacija yra ir Norvegijoje, kur lapkričio mėnesį Norvegijos krona euro atžvilgiu apskritai svyravo ties istoriniu minimumu. Savo ruožtu, Švedijos pramonė yra itin priklausoma nuo importiniu komponentų – o tai reiškia, kad atpigusi krona automatiškai padidino importuojamų pramonės komponentų kainą ir neigiamai paveikė Švedijos gamintojų konkurencingumą, t.y. pakėlė gaminių savikainą. Šį aspektą puikiai iliustruoja Eurostat statistika: 2017 m. spalį Švedijos pramonės gaminių kainos buvo tik 2,2 proc. didesnės nei 2015 m., tuo tarpu kai 2019 m. spalį Švedijos pramonės gaminių kainos buvo net 12,6 proc. didesnės nei 2015 metais. Šiemet pasaulio ekonomika augo lėčiausiai nuo pasaulio finansų krizės pabaigos, o tai reiškia kad siekiant išlaikyti pozicijas išorės rinkose, galutinės produkcijos kainų aspektas tampa labai svarbus – ko gero netgi svarbiausias konkurencingumo aspektas. Atitinkamai, siekdami kompensuoti neigiamą kronos nuvertėjimo poveikį importinių komponentų kainai ir išlaikyti galutinių produktų konkurencingumą lėtai augančiose eksporto rinkose, skandinavų gamintojai galėjo prašyti užsienio partnerių (įskaitant ir Lietuvos gamintojus) pakoreguoti žemyn kontraktinės gamybos įkainius.

 

Analogiška situacija yra ir Vokietijoje. Vokietijos pramonė yra itin priklausoma nuo eksporto rinkų – o lėčiausiai nuo pasaulio finansų krizės pabaigos auganti pasaulio ekonomika skatina vokiečių gamintojus mažinti eksportuojamos produkcijos kainas siekiant išsilaikyti eksporto rinkose. Atitinkamai, ši grandininė reakcija gali pasiekti ir kontraktinės gamybos paslaugų tiekėjus: Vokietijos gamintojams bandant išsilaikyti eksporto rinkose, jie gali prašyti kontraktinių gamintojų pakoreguoti žemyn savo produkcijos įkainius.

 

Galų gale, įtakos tokiam ženkliam Lietuvos pramonės produkcijos kainų nuosmukiui galėjo turėti ir pati Lietuvos pramonės gamybos struktūra. 2018 m. aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų gamyba generavo 22 proc. visų Lietuvos pramonės gamybos apimčių – reiškia likusi 78 proc. dalis atiteko žemų ir vidutiniškai žemų technologijų gamybai. Žemų ir vidutiniškai žemų technologijų produktai yra jautrūs ekonomikos ciklams, t.y. blogėjant ekonominei situacijai eksporto rinkose, įmonės yra priverstos stipriai mažinti tokių gaminių kainą siekiant išlaikyti pozicijas eksporto rinkose, kadangi tokie produktai turi daug pakaitalų. Tai reiškia, kad siekiant sumažinti pasaulio ekonomikos ciklų įtaką produkcijos kainoms, Lietuvos pramonė turi sparčiau judėti link aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybos – šie produktai turi mažiau pakaitalų, o tai leidžia išlaikyti aukštesnes šių produktų kainas net ir smarkiai sulėtėjus pasaulio ekonomikai.