Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, materialinių investicijų apimtys Lietuvoje išaugo dešimtadaliu.

 

Iš pirmo žvilgsnio, bendra materialinių investicijų dinamika trečiąjį šių metų ketvirtį nenustebino – iš esmės išlaikytas toks pat investicijų augimo tempas kaip ir pirmąjį bei antrąjį ketvirtį. Tačiau detaliau pažiūrėjus duomenis, galima pastebėti, kad pagrindiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose trečią ketvirtį vyravo labai skirtingos investicijų tendencijos. Trečiąjį ketvirtį teigiamai nustebino investicijų dinamika eksportuojančiuose sektoriuose – pramonėje ir transporte. Tačiau nuvylė investicijų dinamika mažmeninės prekybos sektoriuje.

 

Transporto sektoriuje materialinių investicijų apimtys išaugo 15,2 proc. – tai yra aiškus signalas, kad Lietuvos transporto sektorius iš esmės išvengė sunkumų, susijusių su sulėtėjusiu ES ekonomikos augimo tempu ir toliau aktyviai investuoja į verslo plėtrą. Investuoti į verslo plėtrą Lietuvos transporto bendroves skatina šiemet fiksuojama labai dinamiška sektoriaus plėtra: pavyzdžiui, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimtys išaugo ketvirtadaliu; transporto paslaugų eksportas į ES rinką, kuriai tenka 75 proc. visų Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimčių, pirmąjį šių metų pusmetį apskritai išaugo 28 proc. Sparčiai augančios transporto paslaugų eksporto apimtys atitinkamai skatina Lietuvos transporto sektorių investuoti į verslo plėtrą.

 

Trečiąjį šių metų ketvirtį stipriai nustebino Lietuvos pramonės investicijų statistika – materialinės investicijos pramonėje šoktelėjo iš karto 50 proc. Vertinant investicijų duomenis pagal paskirtį, galima daryti prielaidą, kad Lietuvos pramonės investicijų šuolį trečiąjį šių metų ketvirtį ištempė du faktoriai. Pirma – trečiąjį ketvirtį 59 proc. padidėjo investicijų į žemės įsigijimą apimtys; panašu, kad nemaža dalis šio prieaugio susidarė būtent pramonės sektoriuje. Toks investicijų į žemę šuolis pramonėje gali būti susijęs su naujų gamyklų įsikūrimu Lietuvoje – kalba eina tiek apie naujas užsienio investicijas į gamybos sektorių, tiek apie naujas Lietuvos gamintojų investicijas į esamos gamybos teritorijos plėtrą. Ir vienas, ir kitas investicijų tipas atitinkamai reikalauja didesnės gamybos teritorijos.

 

Antra – trečią šių metų ketvirtį 14 proc. išaugo investicijų į mašinas ir įrenginius apimtys – reiškia, dalis Lietuvos gamintojų trečiąjį ketvirtį aktyviai investavo į gamybos plėtrą. Tokias investicijas paskatino šiemet parodyti solidūs gamybos rezultatai: trečią ketvirtį gamybos apimtys Lietuvos pramonėje padidėjo 5,5 proc., tik nežymiai lėčiau nei 8,2 proc. prieaugis, kuris buvo pasiektas pirmąjį šių metų ketvirtį. Negana to, trečiąjį ketvirtį iš visų ES valstybių Lietuvos pramonė buvo lyderė pagal eksporto prognozių dinamiką: nors eksporto prognozes pablogino visi be išimties ES valstybių gamintojai, Lietuvos gamintojai eksporto prognozes apkarpė mažiausiai visoje ES.

 

Tačiau šiemet neigiamai nustebino mažmeninės prekybos sektoriaus investicijų rodikliai: trečią ketvirtį materialinės investicijos vidaus prekybos sumažėjo 6,8 proc., o investicijų nuosmukis taip pat užfiksuotas antrąjį ir pirmąjį šių metų ketvirčius. Įtakos investicijų nuosmukiui vidaus prekyboje galėjo turėti du aspektai. Pirma – dėl pablogėjusių Lietuvos vartotojų lūkesčių sulėtėjęs mažmeninės prekybos augimas galėjo dalį prekybininkų atbaidyti nuo investicijų į verslo plėtrą. Trečiąjį šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo tik 4,3 proc. – tai yra lėčiausias mažmeninės prekybos augimo tempas nuo pat 2018 m. pirmojo ketvirčio ir 1,6 karto lėtesnis augimas nei pirmąjį šių metų ketvirtį, kai buvo užfiksuotas 7,1 proc. prieaugis.

 

Antra – investicijas mažmeninės prekybos sektoriuje galėjo apriboti ir finansavimo stoka. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenys rodo, kad trečiąjį šių metų ketvirtį iš visų sektorių būtent mažmeninės prekybos sektorius buvo lyderis pagal bankų paskolų portfelio nuosmukį. Palyginti su trečiuoju 2018 m. ketvirčiu, bankų paskolų portfelis mažmeninės prekybos sektoriui susitraukė 153 mln. EUR – triskart labiau nei bendras bankų portfelio susitraukimas (-50 mln. EUR). Beveik pusė (47 proc.) Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių prekybininkų teigė, kad 80-100 proc. verslo finansinių poreikių tenkina tik iš vidaus lėšų, o 46 proc. prekybininkų teigia, kad skolinimas verslui yra visiškai arba iš dalies apribotas. Atitinkamai, išorės finansavimo trūkumas, kartu su pablogėjusiais Lietuvos vartotojų lūkesčiais ir sulėtėjusiu mažmeninės prekybos augimu, galėjo lemti šiemet stebimą nuviliančią investicijų dinamiką Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriuje.