JAV pasibaigus rinkimų kampanijai, galima po truputį sugrįžti prie kitų ekonominių naujienų – o jų susikaupė nemažai.

Viena iš naujienų yra susijusi su dabartine situacija euro zonos ekonomikoje, kuri kenčia nuo stiprios antros Covid-19 bangos ir naujų karantino priemonių. Kas liečia dabartinę ekonominę situaciją euro zonoje, ne viskas yra taip blogai kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Euro zonos valstybėms įvedant naujas karantino priemones, vis labiau išryškėja „dviejų greičių“ euro zonos ekonomikos struktūra: dėl naujų karantino priemonių vėl nusilpęs paslaugų sektorius ir į viršų sparčiai kylanti euro zonos pramonė.

Įvedus naujas karantino priemones, euro zonos paslaugų įmonių lūkesčiai nukrito iki žemiausio lygio per pastaruosius 5 mėnesius – tai nestebina, kadangi karantino režimas labiausiai paveikia būtent paslaugų sektoriaus verslus. Tačiau tuo pat metu euro zonos pramonės įmonių lūkesčiai šiuo metu yra geriausi per pastaruosius 2,5 metų. Euro zonos gamintojų lūkesčius į viršų tempia atsigaunanti pasaulinė paklausa, nuo kurios stipriai priklauso situacija euro zonos pramonėje. Pavyzdžiui, rugsėjį mažmeninės prekybos apimtys JAV išaugo 5,4 proc., o Kinijoje fiksuotas 3,3 proc. augimas. Atsigaunantis vartojimas JAV ir Kinijoje atitinkamai užsuko ir euro zonos pramonės gamybą.

Dviejų greičių euro zonos ekonomikos dinamika – labai svarbus aspektas Lietuvos ekonomikai, ir šiuo atveju žinutė yra teigiama. Lietuvos pramonė – didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, generuojantis apie penktadalį viso Lietuvos BVP – yra stipriai priklausoma nuo euro zonos pramonės dinamikos. Kuo geresni euro zonos pramonės rodikliai, tuo geriau Lietuvos gamintojams, kadangi augant euro zonos pramonės gamybai, Lietuvos pramonė gauna vis daugiau užsakymų iš didesnių euro zonos valstybių gamintojų. Tai reiškia, kad artimiausiu metu tikriausiai toliau matysime Lietuvos pramonės ir eksporto rodiklių atsigavimą.

Tai taip pat reiškia, kad Lietuvos ekonomika turi neblogus šansus atlaikyti ir antrą karantino režimą, kuris buvo įvestas praėjusį šeštadienį – tik reikia turėti omenyje, kad metų pabaigoje pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra. Vidaus vartojimas, kuris trečią ketvirtį labiausiai tempė į viršų Lietuvos ekonomiką, ketvirtą ketvirtį nusilps dėl karantino režimo. Lietuvos ekonomikos garvežio vaidmenį ketvirtą ketvirtį perims į eksportą besiorientuojanti pramonė, kuri generuoja tris ketvirtadalius visų Lietuvos eksporto apimčių. Kaip ir rašiau anksčiau, Lietuvos pramonės ir eksporto rodiklius į viršų temps atsigaunantis vartojimas už Europos ribų, t.y. Kinijoje ir iš dalies JAV. Didesnis Kinijos ir JAV vartojimas automatiškai didins šių šalių importo iš ES poreikį; tai skatins euro zonos gamintojus didinti gamybos apimtis, o tai teigiamai veiks Lietuvos pramonę ir eksportą.