Europos Sąjungos statistikos departamento Eurostat ir Europos centrinio banko pateikti duomenys rodo, kad antrąjį 2020 m. ketvirtį euro zonos namų ūkių taupymo norma padidėjo iki 24,6 proc. ir pasiekė visų laikų rekordą. Rekordinę reikšmę pasiekė ir ketvirtinis namų ūkių taupymo normos pokytis: lyginant su pirmu 2020 m. ketvirčiu sezoniškai išlyginta euro zonos gyventojų taupymo norma padidėjo 8 proc. punktais; tai – sparčiausias ketvirtinis taupymo normos pokytis per visą šio rodiklio skaičiavimo istoriją.

Ką reiškia šis rodiklis? 24,6 proc. taupymo norma iš esmės reiškia, kad antrąjį 2020 m. ketvirtį euro zonos gyventojai taupymui atidėdavo net 24,6 proc. savo pajamų – daugiau nei bet kada, o šis rodiklis yra skaičiuojamas nuo 1991 m. Tai reiškia, kad šiuo metu euro zonos gyventojai taupymui atideda daugiau pinigų nei per pasaulio finansų krizės įkarštį, kai euro zonos vartotojų taupymo norma buvo pakilusi iki 14,16 proc. lygio. Negana to, antrąjį 2020 m. ketvirtį euro zonos vartotojai taupyti buvo linkę dukart labiau nei prieš Covid-19 pandemijos pradžią: 2019 m. ketvirtą ketvirtį euro zonos namų ūkių taupymo norma siekė 12,4 proc., o antrąjį 2020 m. ketvirtį – 24,6 proc. Tai reiškia, kad antrą šių metų ketvirtį euro zonos gyventojų polinkis taupyti buvo dukart didesnis nei prieš Covid-19 epidemiją.

Teoriškai žiūrint, ši naujoji statistika yra neigiama naujiena euro zonos ekonomikai: kuo didesnis yra gyventojų noras taupyti, tuo mažiau pinigų gyventojai yra linkę išleisti vartojimui, o tai neigiamai veikia BVP dinamiką. Iš kitos pusės, jeigu detaliau pažiūrėti į šią statistiką, galima daryti prielaidą, kad tokiam žaibiškam euro zonos gyventojų polinkio taupyti padidėjimui įtakos turėjo du esminiai veiksniai, vienas iš jų yra visiškai techninis. Pirma – tie patys Eurostat skaičiai rodo, kad palyginti su pirmuoju 2020 m. ketvirčiu, euro zonos gyventojų išlaidos vartojimui nukrito net 12,6 proc., kas ir turėjo esminės įtakos tam, kad namų ūkių taupymo norma euro zonoje taip sparčiai išaugo. Tačiau šį nuosmukį didele dalimi galima paaiškinti karantino režimo įvedimu: euro zonos vartotojų vartojimo išlaidos nukrito todėl, kad buvo įvestas karantino režimas ir dėl uždarytų parduotuvių bei prekybos centrų gyventojai tiesiog neturėjo kur išleisti savo santaupų. Taigi, nors taupymo normos dinamika euro zonoje atrodo grėsmingai, nereikėtų šio skaičiaus pernelyg dramatizuoti – jam esminės įtakos turėjo techninis karantino aspektas.

Iš kitos pusės, galima pripažinti, kad šalia techninio aspekto, t.y. karantino metu apribotų vartojimo galimybių, įtakos euro zonos namų ūkių taupymo normos prieaugiui turėjo ir išaugęs nerimas tar euro zonos vartotojų – kurį, pavyzdžiui, atspindi euro zonos gyventojų indėlių bankuose dinamika. Europos centrinio banko duomenys rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį labai paspartėjo euro zonos gyventojų indėlių bankuose augimo tempas: jeigu pirmąjį šių metų ketvirtį per metus (lyginant su 2019 m. pirmu ketvirčiu) euro zonos gyventojų bankų indėliai padidėjo 5,16 proc., tai antrąjį ketvirtį – jau 6,2 proc. Ši tendencija tęsiasi ir šiuo metu: naujausi Europos centrinio banko skaičiai rodo, kad liepą ir rugpjūtį euro zonos gyventojų bankų indėliai išaugo atitinkamai 6,6 ir 6,4 proc. Rugpjūtį euro zonos gyventojų indėliai bankuose augo panašiu tempu kaip ir per pasaulio finansų krizę – kas rodo didesnį nei įprastai nerimą tarp euro zonos vartotojų, o šis nerimas skatina gyventojus labiau orientuotis į taupymą ir riboti ne pirmo būtinumo prekių vartojimo išlaidas. Palyginti su laikotarpiu prieš pat Covid-19 pandemiją, euro zonos gyventojų indėliai bankuose įspūdingai išaugo: lyginant su 2020 m. vasariu, euro zonos gyventojų indėliai bankuose padidėjo iš karto 324 mlrd. EUR, o rugpjūtį euro zonos gyventojų indėlių bankuose likučiai padidėjo iki istorinio maksimumo ir siekia 8,132 trln. EUR.

8,132 trln. EUR skaičius ir jo prieaugis rodo, kad šiuo metu euro zonos gyventojai sėdi ant daugiau nei 8 trln. EUR pinigų maišo ir kad tik dalis skatinimo priemonių pinigų euro zonoje realiai pasiekė ekonomiką: dėl padidinto neapibrėžtumo dalį skatinimo priemonių išmokų euro zonos gyventojai neišleido, o iš karto pasidėjo į bankus siekdami prikaupti kuo daugiau pinigų „juodai dienai“. Tai yra ir blogai, ir gerai tuo pat metu. Bloga naujiena – kaip ir minėjau, dėl išaugusio nerimo tarp euro zonos vartotojų tik dalis skatinimo pinigų realiai pasiekė euro zonos ekonomiką, o dalį piniginių išmokų euro zonos vartotojai taip ir neišleido. Gera naujiena – 2021 m. galima tikėtis labai spartaus vartojimo atsigavimo euro zonoje. Sumažėjus neapibrėžtumui tarp vartotojų, slūgstant antrajai viruso bangai, optimizmas tarp euro zonos gyventojų išaugis, kas paskatins juos drąsiau vartoti ir pirkti ne tik būtinas prekes, bet ir tas prekes, kurių pirkimą žmonės atidėjo geresniems laikams.

Manau, kad 2021 m. dėl sumažėjusio nerimo tarp euro zonos gyventojų ir laisvesnio gyvenimo režimo euro zonos vartotojų taupymo norma stipriai nukris, kas paskatins spartų vartojimo atsigavimą euro zonoje.