Po ilgų derybų vakar ES lyderiai pasiekė susitarimą su Lenkija ir Vengrija bei galutinai patvirtino ES ekonomikos gaivinimo planą. Žiūrint į rinkų reakciją į vakar pasiektą susitarimą dėl ES ekonomikos gaivinimo fondo, matau ne tik teigiamus momentus ES bei Lietuvos ekonomikai – yra ir vienas rizikos aspektas.

Teigiamas aspektas – sumažėjusi periferinių euro zonos narių skolinimosi kaina. Tas faktas, kad pinigai paskoloms ir subsidijoms ES valstybėms bus skolinami Europos Komisijos vardu, ir tas faktas, kad Europos centrinis bankas nusprendė praplėsti savo skatinimo priemonių dydį, sumažins rinkų spaudimą kai kurioms periferinėms euro zonos valstybėms, turinčioms labai sudėtingą viešųjų finansų būklę. Tas poveikis jau matosi – prieš porą dienų Portugalijos 10 m. valstybės obligacijų palūkanos nukrito iki -0,014 proc. Taip pat mažėja Italijos bei Ispanijos skolinimosi kaina.

Bet yra ir vienas minusas. Teigiamos naujienos apie ECB skatinimo instrumentų praplėtimą bei apie patvirtintą ES ekonomikos gaivinimo planą stipriai kilstelėjo euro kursą. Euras JAV dolerio atžvilgiu pakilo į aukščiausią lygį nuo pat 2018 m. balandžio pabaigos – ir tai nėra gerai Europos ekonomikai. Tai ypač nėra gerai dabartinės ES ekonomikos atsigavimo struktūros atžvilgiu. Šiuo metu Europoje yra stebimas dviejų greičių ekonomikos ciklas: prasti paslaugų sektoriaus lūkesčiai dėl karantino priemonių ir suvaržytos paslaugų bendrovių veiklos ir itin teigiami gamintojų lūkesčiai, kuriuos į viršų tempia įsibėgėjantis vartojimo už ES ribų atsigavimas. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Švedijoje gamintojų lūkesčiai šiuo metu yra netgi geresni nei šių metų vasarį, t.y. iki Covid-19 epidemijos pradžios Europoje.

Tačiau kadangi ES pramonės atsigavimą šiuo metu labiausiai tempia ne vartojimas ES viduje, o vartojimas už ES ribų, pastaruoju metu fiksuojamas euro kurso stiprėjimas gali atnešti nemažai žalos ES ekonomikos atsigavimo tempui nuo Covid krizės pasekmių. Aukštesnis euro kursas reiškia santykinai brangesnes ES gamintojų prekes už ES ribų, o didesnės eksporto kainos reiškia mažesnį už ES ribų parduodamos ES gamintojų produkcijos konkurencingumą ir atitinkamai mažesnę paklausą ES produktams. Todėl po teigiamų naujienų apie ES ir ECB ekonomikos gaivinimo priemones sustiprėjęs euras yra labiau bloga, o ne gera naujiena ES ekonomikai.

Ženkliai sustiprėjęs euras yra svarbus aspektas ir Lietuvos ekonomikai, kurią šiuo metu iš krizės gniaužtų labiausiai tempia pramonės sektorius. Niuansas tame, kad Lietuvos pramonė yra stipriai priklausoma nuo stambesnių ES valstybių pramonės situacijos – atsigaunant, pavyzdžiui, Vokietijos pramonei, daugiau kontraktinių užsakymų iš vokiečių gamintojų gauna ir Lietuvos pramonė. Atitinkamai, rizika yra tame, kad sustiprėjęs euras ir mažėjantis ES pramonės konkurencingumas už ES ribų gali kažkiek pakenkti ir Lietuvos eksporto atsigavimo tempui.