Europos Statistikos departamentas Eurostat antrą mėnesį iš eilės fiksuoja defliaciją euro zonoje. Eurostat skaičiai rodo, kad 2020 m. rugpjūtį, lyginant su 2019 m. rugpjūčiu, prekių ir paslaugų kainos euro zonoje mažėjo 0,2 proc., o 2020 m. rugsėjį prekių ir paslaugų kainos euro zonoje sumažėjo jau 0,3 proc. Kitaip sakant, defliacijos tendencijos euro zonoje po truputį stiprėja.

Defliacija yra ganėtinai pavojingas reiškinys kadangi ji realiai gali pakenkti ekonomikai. Mažėjančios kainos skatina vartotojus atidėti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų pirkimą – matydami mažėjančias kainas, vartotojai atideda vartojimą kadangi tikisi, jog netolimoje ateityje kainos dar labiau mažės. Mažėjantis vartojimas, iš kitos pusės, skatina įmones iš tikro mažinti prekių ir paslaugų kainas, bet tai skatina vartotojus dar ilgesniam laikui atidėti išlaidas pirkiniams, kadangi vartotojai tikisi dar didesnio kainų nuosmukio. Tokiu būdu ekonomikoje užsisuka vadinamoji defliacijos spiralė, kuri labai kenkia vartojimui, o mažesnis vartojimas atitinkamai reiškia ir mažesnį BVP, t.y. blogesnę ekonominę situaciją, didesnį nedarbą.

Gera naujiena – nors defliacija yra itin pavojingas reiškinys ekonomikai, šiuo momentu nereikėtų pernelyg nerimauti dėl defliacijos euro zonoje, kadangi absoliučiai esminės įtakos defliacijai euro zonoje turi mažėjančios energetinių išteklių kainos. Eurostat duomenys rodo, kad metinis degalų kainų nuosmukis euro zonoje rugpjūtį ir rugsėjį siekė 12,5 ir 13,8 proc., kam esminės įtakos turi mažesnė nei pernai naftos kaina dėl Covid poveikio pasaulio ekonomikai. Šis didelis degalų kainų nuosmukis atitinkamai žemyn pastūmė ir bendrą infliaciją euro zonoje.

Eurostat duomenų bazės leidžia stebėti ir vadinamosios grynos infliacijos (angl. core inflation) dinamiką – šiuo atveju iš bendro infliacijos skaičiaus yra eliminuojami energetinių išteklių, maisto, alkoholio ir tabako segmentai kadangi šių prekių kainos dažnai šokinėja ir veikia bendrą kainų lygį. Eurostat duomenys rodo, kad kol kas grynoji infliacija euro zonoje yra vos, vos teigiama: rugsėjį metinis „grynųjų“ prekių ir paslaugų kainų pokytis euro zonoje siekė 0,2 proc. Tai reiškia, kad kol kas defliacijos euro zonoje dar nėra.

Bloga naujiena: defliacijos grėsmė euro zonoje pastaruoju metu stipriai išaugo. Pavyzdžiui, vasarį, t.y. iki Covid-19 epidemijos pradžios, grynoji infliacija euro zonoje siekė 1,2 proc. Rugpjūtį grynoji infliacija sulėtėjo iki 0,4 proc., o rugsėjį – iki 0,2 proc. Tai reiškia, kad „grynųjų“ prekių ir paslaugų kainų augimas euro zonoje stipriai sulėtėjo ir nesunku prognozuoti, kad iki šių metų pabaigos tikriausiai pamatysime „minusinę“ grynąją infliaciją euro zonoje. Tai reiškia, kad iki šių metų pabaigos euro zona iš tiesų gali panirti į defliaciją. Kol kas būtų per anksti skelbti apie pavojų euro zonos ekonomikai, kadangi defliacija euro zonoje neturėtų būti didelė ir tikriausiai nespės stipriai paveikti euro zonos vartojimo išlaidas – bet patį defliacijos reiškinį euro zonoje iki šių metų pabaigos tikriausiai visgi pamatysime.