2019 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos verslas dirbo pelningai – bendrai paėmus Lietuvos verslas uždirbo beveik 1 milijardą EUR ikimokestinio pelno. Tačiau šių metų pradžioje Lietuvos įmonių apyvarta ir pelnas judėjo priešinga kryptimi: įmonių apyvartai išaugus beveik dešimtadaliu, pelnas prieš mokesčius susitraukė 4,1 proc.
Detaliau pažiūrėjus į duomenis, galima pastebėti, kad šiemet įmonių pelną žemyn nutempė du pagrindiniai veiksniai: (1) dėl įkaitusios darbo rinkos išaugusios veiklos sąnaudos ir (2) padidėjusios įmonių investicijos į plėtrą. Konkrečiau kalbant, šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su 2018 m. pirmu ketvirčiu, įmonių veiklos sąnaudos padidėjo dešimtadaliu, o „bendrosios ir administracinės“ sąnaudos išaugo net 14 proc. Akivaizdu, kad nors Lietuvos įmonės ir dirba pelningai, vis didesnę pelno dalį nukerta kylantys atlyginimai. Kitas svarbus niuansas – administracinių sąnaudų augimas labai sparčiai įsibėgėja. Pavyzdžiui, pramonėje administracinių sąnaudų augimo tempas paspartėjo nuo 2,9 proc. 2018 m. pirmą ketvirtį iki 14 proc. 2019 m. pirmą ketvirtį; vidaus prekyboje – nuo 2,3 iki 8,2 proc.; transporte – nuo 12,4 iki 33 proc.
Transporte ir pramonėje pastaruoju metu įmonių veiklos sąnaudos auga gerokai sparčiau nei įmonių apyvarta. Pramonėje 2019 m. pirmą ketvirtį apyvarta išaugo 6 proc., o veiklos sąnaudos beveik 13 proc. Transporte apyvarta išaugo beveik 19 proc., o veiklos sąnaudos 37,5 proc. Jeigu tokios tendencijos išsilaikys, ilgesnėje perspektyvoje tai gali stipriai apkrauti įmonių finansus, smulkesnio verslo segmente gali padidėti vėluojančių atsiskaitymų rizika.
Iš pagrindinių sektorių su situacija gerai susitvarko vidaus prekyba: čia pardavimų pajamos auga net sparčiau nei veiklos sąnaudos: pardavimų pajamoms išaugus 9 proc., veiklos sąnaudos padidėjo 7,4 proc. Labai tikėtina, kad vidaus prekyboje išlaikyti paritetą padėjo padidėjusios įmonių investicijos, tame tarpe ir į veiklos efektyvumo didinimą. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidaus prekybos sektoriuje įmonių finansinės ir investicinės veiklos rezultatas yra su minuso ženklu, o tai reiškia, kad čia įmonės didino investicijų apimtis. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidaus prekybos sektorius apskritai pateikė įspūdingus finansinius rodiklius: čia įmonių apyvarta išaugo 9 proc., o ikimokestinis pelnas 8 proc. Tai šis sektorius dėl atliktų investicijų išties neblogai susitvarko su įkaitusia Lietuvos darbo rinka.
Pramonėje 2019 m. pradžioje įmonių apyvarta (+6,2 proc.) taip pat augo sparčiau nei ikimokestinis pelnas (+4,3 proc.) – bet tik dėl to, kad įmonės beveik neinvestavo į plėtrą, kam esminės įtakos turėjo aukštas neapibrėžtumas eksporto rinkose (šį aspektą demonstruoja teigiamas investicinės veiklos rezultatas pramonės sektoriuje). Tuo tarpu pelningumas pramonės sektoriuje dėl augančių veiklos kaštų mažėja: kylančios algos nurėžė pramonės sektoriaus pelningumą nuo 9,5 proc. 2016 m. pirmą ketvirtį iki 5,8 proc. 2019 m. pirmą ketvirtį. Transporto sektoriuje pelningumas sumažėjo nuo 5,1 proc. 2016 m. pirmą ketvirtį iki 3,8 proc. šių metų pirmą ketvirtį – čia įtakos turėjo tiek įkaitusi darbo rinka, tiek ir įmonių investicijos į verslo plėtrą. Vidaus prekyboje įmonių pelningumas dėl kylančių algų taip pat kiek sumažėjo (2,6 proc. 2016 m. 1 ketvirtį prieš 2,2 proc. 2019 m. 1 ketvirtį), bet kitų sektorių kontekste sumažėjimas nėra didelis – tai rodo šio sektoriaus progresą veiklos efektyvumo srityje.
Objektyviai vertinant, šiuo metu fiksuojamas įmonių veiklos sąnaudų augimas yra išties spartus, ypač atskiruose sektoriuose. Turint omenyje, kad šiemet situacija Lietuvos darbo rinkoje išliks labai „karšta“, galima tikėtis, kad šiemet įmonių veiklos sąnaudos ir toliau turėtų sparčiai didėti. Tai, savo ruožtu, gali stipriai apkrauti Lietuvos verslo finansus – ypač tose įmonėse, kurios praeityje neinvestavo į produktyvumo didinimą.
Aleksandras Izgorodinas
SME Finance patarėjas ekonomikai
Tel. +370 698 74451
El. p. [email protected]
