Kovo pabaigoje trumpalaikių JAV obligacijų pajamingumas viršijo 10 metų JAV obligacijų pajamingumo reikšmes – tai įvyko pirmą kartą nuo pat 2007 m. ir pasiėjo paniką dėl galimos recesijos JAV. Žiūrint iš istorinės perspektyvos, šis reiškinys iš tiesų neblogai prognozuoja galimas recesijas JAV, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju „pajamingumų inversija“ buvo stebima vos kelias dienas – tuo tarpu siekiant tiksliai suprognozuoti recesiją JAV, šis reiškinys turi būti fiksuojamas gerokai ilgiau, pvz. bent visą ketvirtį iš eilės. Apskritai, pajamingumų inversija nereiškia, kad recesija JAV jau čia pat – pavyzdžiui šis reiškinys buvo stebimas likus net dviem metams iki paskutinės krizės JAV.
Pajamingumų inversija gerai signalizuoja vieną dalyką – JAV ekonomikos augimas turėtų sulėtėti, ką jau ir dabar rodo išankstiniai makroekonominiai rodikliai; pavyzdžiui, itin svarbaus ISM PMI išankstinio indikatoriaus reikšmė nukrito nuo 59,3 punktų 2018 m. kovą iki 54,2 punktų 2019 m. vasarį. Pagrindinė lėtesnio JAV ekonomikos augimo priežastis – JAV centrinio banko pasirinktas pernelyg agresyvus palūkanų didinimo kelias ir ne iki galo aiški centrinio banko komunikacija; stipriai užtrukęs JAV biudžeto patvirtinimo procesas; įtakos turėjo ir lėtesnis Kinijos ekonomikos augimas.
Tačiau tuo pat metu išankstiniai JAV ekonomikos rodikliai išlieka augimo zonoje (t.y. viršija 50-ies punktų ribą), o nepaisant viršuj paminėtų niuansų, JAV darbo rinka išlieka itin stipri – nedarbo ir darbo užmokesčio augimo kontekste. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad vidaus vartojimas – pagrindinis JAV ekonomikos lokomotyvas – turėtų išlikti stiprus. Be to, pastaruoju metu JAV centrinis bankas radikaliai pakeitė komunikaciją ir signalizuoja, kad šiemet gali ir nedidinti palūkanų – tai turėtų kiek sumažinti nerimą rinkose, kadangi rinkos itin nerimavo dėl pernelyg agresyvios JAV centrinio banko politikos ir jos neigiamo poveikio JAV ekonomikai.
Apskritai, šiuo metu Lietuvos įmonėms reikėtų daugiau dėmesio skirti ne JAV, bet euro zonos ekonomikos rodikliams. Pavyzdžiui, itin svarbaus IHS Markit euro zonos PMI išankstinio indikatoriaus reikšmė kovą nukrito iki bene prasčiausios nuo pat 2014 m. 51,3 punktų reikšmės (50-ies punktų reikšmė skiria ekonomikos augimą nuo susitraukimo), o euro zonos pramonės pasitikėjimo indekso reikšmė vasarį ir kovą buvo „minuso zonoje“ (49,4 ir 47,7 punktų 2019 m. vasarį ir kovą) ir signalizavo apie besitęsiantį euro zonos pramonės nuosmukį.
Nepaisant prastų žinių iš euro zonos ekonomikos, šių metų Lietuvos pramonės gamybos rodikliai rodo, kad bent jau kol kas gerokai sulėtėjęs euro zonos ekonomikos augimas neturėjo esminio poveikio Lietuvos gamintojams. Nepaisant to, kad išankstiniai indikatoriai euro zonoje yra bene prasčiausi nuo pat 2014-ųjų metų, 2019 m. sausį-vasarį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, gamybos apimtys Lietuvos pramonėje išaugo 7,3 proc. – šie skaičiai rodo, kad šiuo metu Lietuvos pramonė išlieka atspari iššūkiams išorės rinkose. Iš pagrindinių Lietuvos pramonės sektorių šiemet teigiamai nustebino tekstilės sektorius, kuris 2019 m. pradžioje beveik penktadaliu išaugino gamybos apimtis, kam, tikėtina, esminės įtakos turėjo įmonių investicijos į gamybos pajėgumų didinimą. Tai teikia vilčių, kad šių metų pradžioje Lietuvos tekstilės sektorius gali bent kažkiek pagerinti eksporto rodiklius, kurie 2018 m. antrą, trečią ir ketvirtą ketvirtį gana stipriai mažėjo. Pagrindiniai rizikos veiksniai Lietuvos pramonei šiemet išlieka panašūs kaip ir pernai – tai yra numatomas tolesnis spartus darbo užmokesčio augimas Lietuvoje bei atvėsusi euro zonos ūkio plėtra.