Birželio mėnesio Lietuvos mažmeninės prekybos rezultatas yra išties pozityvus: lyginant su 2019 m. birželiu, vidaus prekybos apimtys Lietuvoje padidėjo 5,9 proc. Tai reiškia, kad Lietuvos ekonomikos atsigavimas nuo Covid-19 krizės išlieka atipinis: skirtingai nuo „normalios praktikos“ kai Lietuvos ekonomikos atsigavimą užsuka pramonė, šiuo atveju Lietuvos ekonomikos atsigavimo lokomotyvu išlieka vidaus prekyba kadangi LT pramonės atsigavimas išlieka silpnokas.
 
Pagrindiniai veiksniai, kurie birželį ištempė LT mažmeninės prekybos rodiklius į viršų – stipriai pagerėję LT vartotojų lūkesčiai bei nuimtas karantinas. Birželį Lietuvos vartotojų lūkesčiai buvo triskart geresni nei gegužę ir keturiskart geresni nei balandį; pagerėjus Lietuvos vartotojų lūkesčiams ir prekybos centrams pilnai atvėrus duris, gyventojai birželį pastebimai daugiau pinigų išlaido ne pirmo būtinumo prekėms. Pavyzdžiui, lyginant su 2019 m. birželiu, ne maisto prekių mažmeninės prekybos apimtys išaugo 11,2 proc.; tekstilės ir drabužių pardavimai per metus išaugo net 12 proc., o telekomunikacijų ir kultūros prekių pardavimai išaugo beveik 13 proc.
Kaip ir karantino metu, birželį ir toliau sparčiai augo mažmeninė prekyba internetu: +49,7 proc. lyginant su 2019 m. birželiu. Toks spartus augimas karantino sušvelninimo metu rodo, kad daliai vartotojų apsipirkimas internetu „prigijo“, tad panašu, kad dalis Lietuvos vartotojų sėkmingai perėjo į apsipirkimą online, juolab kad tokių galimybių Lietuvoje yra išties daug. Covid-19 realiai pakeitė Lietuvos mažmeninės prekybos struktūrą ir ją labiau nukreipė į online režimą.
Nepaisant įspūdingų Lietuvos mažmeninės prekybos rezultatų gegužę ir birželį, nebūčiau dideliu optimistu dėl rudens. Šiuo metu stebime V formos atsigavimą Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriuje, tačiau metams einant į pabaigą, tikriausiai matysime ne V, o W formos atsigavimą.
Šiuo metu viešoje erdvėje vėl matome daugybę pranešimų apie blogėjančią Covid-19 situaciją ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tai gali neigiamai paveikti Lietuvos vartotojų lūkesčius ir pristabdyti vartojimo euforiją, kurią matėme gegužę ir ypač birželį. Išaugus neapibrėžtumui, dalis Lietuvos vartotojų gali sumažinti ne pirmo būtinumo prekių vartojimo apetitą, kas pristabdys mažmeninės prekybos rezultatus rudenį. Taip kad artimiausiu metu Lietuvos vartojimo rinkos laukia labai netolygus ir banguotas kelias.