Vertinant Lietuvos verslo finansinius rezultatus už pirmąjį 2020 m. pusmetį, galima išskirti kelis įdomius teigiamus ir neigiamus aspektus. Įmonių finansų rezultatuose labai aiškiai matosi teigiamos ir neigiamos Covid-19 viruso pasekmės, o bendrai žiūrint pirmas 2020 m. pusmetis buvo sėkmingas tiems sektoriams, kurie pasižymi dideliu inertiškumu ir kurie buvo labai reikalingi Covid-19 pandemijos metu. Pirmąjį pusmetį apyvartos sparčiausiai didėjo NT operacijų sektoriuje (+16,4 proc.), taip pat labai sparčiai augo ir statybos bendrovių pajamos (+10,9 proc.). Statybų ir NT operacijų sektorių rezultatai taip pat sparčiai gerėjo ir antrą ketvirtį, kai Lietuvos ekonomika jau realiai jautė Covid-19 pandemijos pasekmes. Šiuo atveju esminės įtakos turi didelis statybų ir NT sektorių inertiškumas – statybų ir NT įmonės veiklą tęsė normaliu režimu, kadangi dar turėjo nepanaudotą finansavimą iš bankų, kurį buvo gavę iki Covid-19 pandemijos. Bet minėtų sektorių veikla tikrai gali sulėtėti antrąjį 2020 m. pusmetį – įmonės išnaudos visą finansavimo likutį, bet dėl bankų atsargumo ir konservatyvumo smulkioms statybų ir NT vystymo bendrovėms gauti tradicinį finansavimą bus labai sunku. Rezultatas – dalis smulkesnių bendrovių gali kažkuriam laikui pristabdyti veiklą iki tol, kol bankų finansavimas taps labiau prieinamas. Labai tikiuosi, kad Lietuvos statybų ir NT bendrovės nepamirš, kad mažėjant bankų finansavimui, visada galima ieškoti finansavimo alternatyvaus finansavimo sektoriuje ir tokiu būdu tęsti projektus.

Pirmą pusmetį sparčiai gerino rezultatus ir ICT sektorius, kur pajamos padidėjo 15 proc. Tai tiesiogiai susiję su karantino metu sparčiai išaugusią ICT paslaugų paklausa. Manau, ICT sektorius ir antrą pusmetį gali panašiu tempu didinti apyvartas, kadangi dėl padidėjusios naujų Covid-19 susirgimų dinamikos dalis verslų vėl gali sugrįžti prie darbo iš namų.

Įmonių rezultatuose taip pat galima aiškiai įžvelgti ir neigiamas Covid-19 viruso pasekmes: pirmą pusmetį labiausiai krito viešbučių ir restoranų pajamos (-28,8 proc.) bei meninę, pramoginę, poilsio organizavimo veiklą vykdančių įmonių pajamos (-30,6 proc.). Ne paslaptis, kad tokie rezultatai yra tiesiogiai susiję su karantinu ir jo metu apribota restoranų, turizmo bei renginių organizavimo įmonių veikla. Manau, kad ir antrą pusmetį minėtuose sektoriuose nereikėtų tikėtis didelio finansų rezultatų proveržio dėl išliekančio vartotojų atsargumo bei apribotų keliavimo galimybių.

Manau, kad du didieji Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė ir vidaus prekyba – iš pirmos Covid-19 bangos išsisuko labai lengvai, ką rodo ir jų rezultatai: vidaus prekybos įmonių pajamos pirmą pusmetį krito tik 3,4 proc., o apdirbamosios gamybos – tik 7,2 proc. Negana to, nuo pat antro pusmečio pradžios matome tvarius abiejų sektorių atsigavimo požymius, kas yra susiję su atsigaunančiu vartojimu pasaulyje ir augančiu ekonomikos aktyvumu Europoje (svarbu Lietuvos pramonei) bei su pagerėjusiais Lietuvos vartotojų lūkesčiais bei ganėtinai nebloga situacija Lietuvos darbo rinkoje (svarbu Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriui). Jeigu nepamatysime dramatiško Covid-19 susirgimų prieaugio, antrą pusmetį abu minėti sektoriai po truputį gerins finansų rezultatus. Reikia tikėtis, kad nei Europoje, nei Lietuvoje nebus imtasi griežtų karantino priemonių, tad pramonės ir mažmeninės prekybos sektorių perspektyvos antram pusmečiui yra stabiliai teigiamos.