Europoje prasidėjus Covid epidemijai, Italijos ir Ispanijos vyriausybių skolinimosi rinkose kaina pradėjo augti, kadangi rinkos nerimavo dėl didelio šių šalių BVP nuosmukio, spartaus valstybės skolos augimo ir galimybių aptarnauti skolą ilgalaikėje perspektyvoje.

Tačiau šiuo metu situacija visai kitokia: Ispanijos skolinimosi kaina sparčiai sumažėjo ir yra dvigubai mažesnė nei Lietuvos. Eurostat duomenys rodo, kad 2021 m. sausio 18 d. Ispanijos valdžia 10-ai metų rinkose galėjo pasiskolinti už 0,08 proc., o Lietuva – už 0,16 proc. Be to, 2020 m. gruodžio viduryje Ispanija kelias dienas 10-ai metų rinkose galėjo pasiskolinti už neigiamas palūkanas.

Tai, kad Lietuvos valdžia finansų rinkose skolinasi brangiau nei Ispanija – ne tragedija, kadangi šiuo metu Lietuva finansų rinkose skolinasi labai pigiai (nors ir brangiau nei Ispanija). Šiuo metu 10-ies metų Lietuvos obligacijų pajamingumas siekia 0,16 proc., o pasaulio finansų krizės metų Lietuvos valdžia rinkose skolinosi už dviženkles palūkanas.

Visgi, stabili Lietuvos skolinimosi kaina rinkose ir sparčiai atpigęs skolinimas Ispanijai verčia pagalvoti apie galimas šio reiškinio priežastis – kurių gali būti kelios:

1. Rinkų euforija po Europos vadovų sprendimo pritarti ES ekonomikos gaivinimo planui ir 2021-2027 m. ES biudžetui. Pinigai ES ekonomikų gaivinimui bus pasiskolinti Europos Komisijos vardu – todėl už Pietų Europos valstybių skolą garantuoja likusios ES valstybės. Tai galėjo sukelti euforiją rinkose, ko pasekoje sparčiai atpigo Ispanijos, Italijos, Portugalijos skolinimosi rinkose kaina.
2. Galimas sergamumo Covid viruso poveikis valstybių skolinimosi kainai? ECDC (European Centre for Disease Prevention and Control) duomenys rodo, kad Lietuva pakankamai ilgą laiką buvo ES lyderė pagal naujų Covid-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičių per paskutines 14 dienų. Nors šiandien paskelbti ECDC duomenys rodo, kad Lietuva jau nebėra ES lyderė pagal šį rodiklį, tačiau naujų Covid-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius per paskutines 14 dienų Lietuvoje (1004) išlieka dvigubai didesnis nei Ispanijoje (495). Gali būti, kad vienas iš kriterijų, kuris gali daryti įtaką valstybių skolinimosi rinkose kainai, yra sergamumo Covid virusu skaičiai. Kuo didesnis sergamumas, tuo daugiau šalis turi skolintis rinkose, kad gaivintų ekonomiką, tuo sparčiau augs valstybės skola ir biudžeto deficitas, o reiškia blogės viešųjų finansų tvarumo lygis. Mažesnis sergamumas Covid virusi Ispanijoje galėjo iš dalies prisidėti ir prie mažesnės nei Lietuvoje skolinimosi kainos.