Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seime priimtą 2020 m. biudžetą ir lydinčiuosius įstatymus. 2020 m. biudžetą galima būtų apibūdinti kaip optimistinį, rizikingą ir gana chaotišką, o itin daug klausimų kelia 2020 m. biudžeto mokestinių pajamų pusė ir bendras biudžeto balansas.

 

Pagrindinė 2020 m. biudžeto rizika yra susijusi su valstybės biudžeto išlaidų inertiškumu bei itin ambicingu biudžeto pajamų surinkimo planu. Iš vienos pusės, 2020 m. valstybės biudžete yra numatytas nemažas struktūrinių išlaidų didinimo paketas – didės minimali alga; augs valstybės tarnautojų, pedagogų, policininkų, atlyginimai; augs pensijos bei vaiko pinigai. Visa tai reiškia, 2020 m. numatytas valstybės išlaidų padidinimas yra labai inertiškas, t.y. šiuos pažadus valstybei vienaip ar kitaip teks įgyvendinti. Iš kitos pusės, problema yra tame, kad Lietuvos biudžeto pajamos yra labai cikliškos (biudžeto pajamų rodikliai stipriai priklausys nuo realios situacijos Lietuvos ekonomikoje), o 2020 m. mokestinių pajamų surinkimo planas yra itin (netgi pernelyg) ambicingas. Pavyzdžiui, biudžeto įstatymas numato, kad 2020 m., palyginti su 2019 m., tiek bendros, tiek ir mokestinės biudžeto pajamos padidės dešimtadaliu, o pajamos iš pagrindinio PVM mokesčio (generuos 47 proc. visų 2020 m. biudžeto mokestinių pajamų) padidės 8 proc. Tuo pat metu Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos BVP augimo tempas turėtų sulėtėti nuo 3,7 proc. 2019 m. iki 2,4 proc., o 2020 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius sieks vos 0,2 proc. BVP. Tai reiškia, kad 2020 m. biudžetas yra smarkiai įtemptas ir balansuoja ties fiskalinės drausmės riba netgi su prielaida, kad ambicingas 2020 m. biudžeto pajamų planas bus pilnai įgyvendintas. Tačiau jei Lietuvos ekonomikos augimo tempas 2020 m. iš tiesų sulėtės iki 2,4 proc., optimistinis PVM surinkimo planas gali būti neįgyvendintas – automatiškai, biudžeto balansas taptų „minusinis“, arba deficitinis.

 

2020 m. biudžete išvysime nemažai mokestinių pasikeitimų, tačiau į naujų mokesčių finansinę naudą biudžetui reikia žiūrėti realistiškai ir atsargiai – finansinė nauda nebus reikšminga. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad automobilių taršos mokestis valstybės biudžetui sugeneruos 19-20 mln. EUR, bet kadangi šis mokestis įsigalios tik nuo kitų metų liepos, indėlis į 2020 m. valstybės biudžetą sieks tik apie 10 mln. EUR; 5 proc. punktais padidintas bankų Pelno mokestis valstybės biudžetui sugeneruos apie 20 mln. EUR; Nekilnojamo turto mokesčio bazės praplitimas į biudžetą papildomai turėtų atnešti apie 2,5 mln. EUR. Palyginimui – kitąmet iš pridėtinės vertės mokesčio ketinama surinkti apie 4 mlrd. EUR pajamų. Taigi, nesunku pamatyti, kad realus naujų mokesčių indėlis į biudžeto pajamų pusę yra tik labai simbolinis.  

Tai, savo ruožtu, reiškia, kad neįvykdžius planų dėl pagrindinių mokesčių surinkimo, 2020 m. valdžiai gali tekti daugiau pasiskolinti finansų rinkose ir padidinti skolą.

 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indikatorius gruodį dar susitraukė, o bendras Lietuvos vartotojų optimizmas yra keliskart prastesnis nei 2019 m. pradžioje. Lietuvos vartotojai ir toliau rekordiškai teigiamai vertina savo finansinę situaciją, tačiau pastaruoju metu pradėjo atsargiau vertinti Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas, kam didelės įtakos turėjo negatyvių naujienų iš pasaulio ekonomikos srautas. Deja, bet nukritęs Lietuvos vartotojų optimizmas paskui save nutempė ir faktinius vartojimo rodiklius. Jeigu pirmąjį 2019 m. pusmetį mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje išaugo 7,1 proc., antrąjį pusmetį mažmeninės prekybos apyvartos augimo tempas sulėtėjo iki 4,3 proc.; kitaip tariant, antrą 2019 m. pusmetį vidaus vartojimo plėtra Lietuvoje buvo 1,6 karto lėtesnė nei pirmąjį pusmetį. Iš vienos pusės, Lietuvos vartojimo rodiklius kelia palanki situacija Lietuvos darbo rinkoje, t.y. aukštas užimtumas, žemas nedarbas, kylantys atlyginimai. Tačiau iš kitos pusės, spartesnę vidaus vartojimo plėtrą riboja išaugęs Lietuvos vartotojų pesimizmas dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų, kas paskatino dalį vartotojų susimažinti vartojimo apetitą ir labiau taupyti.

3. Lietuvos transporto sektorius nemažina plėtros apsukų; 2020 m. perspektyvos yra labiau miglotos

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2019 m. ketvirtį, lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, krovinių vežimo kelių transportu apimtys išaugo 14 proc., tame tarpe tarptautinio krovinių vežimo apimtys išaugo 20 proc.

Bendrai paėmus, 2019 m. pirmą-trečią ketvirtį krovinių vežimo apimtys kelių transportu padidėjo 13,2 proc., kam pagrindinės įtakos turėjo eksporto komponentas: tarptautinio krovinių vežimo apimtys kelių transporto sektoriuje išaugo 23,9 proc. ir šiemet sugeneravo net 91 proc. nuo viso krovinių vežimo prieaugio Lietuvos kelių transporto sektoriuje.

2019 m. pirmo-trečio ketvirčių tarptautinio krovinių vežimo kelių transporto dinamika rodo, kad Lietuvos kelių transporto sektorius pademonstravo gerą atsparumą nuo turbulencijų ES ir pasaulio ekonomikoje: pirmą, antrą ir trečią 2019 m. ketvirtį metinis krovinių vežimo kelių transportu prieaugis siekė atitinkamai 19 proc.; 33 proc.; ir 20 proc. Apie 75 proc. visų Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimčių tenka ES rinkai, kur ekonomikos augimo tempas šiemet buvo letargiškas – tas faktas, kad šiemet tarptautinio vežimo apimtys kelių transportu išaugo ketvirtadaliu rodo, kad Lietuvos vežėjai sugebėjo išlaikyti gerą kainų konkurencingumą ir sugebėjo pasiekti sparų augimą net ir buksuojant ES ekonomikai. Skaičiai taip pat rodo, kad rinkoje krovinių yra ir jų netrūksta – užsakymų turi tiek stambūs, tiek ir smulkesni vežėjai.

Nors 2019 m. Lietuvos transporto sektoriui buvo išties puikūs, 2020 m. sektoriaus perspektyvos yra labiau miglotos, o  sektoriaus rodiklius veiks tiek teigiami, tiek neigiami veiksniai. Iš teigiamų aspektų galima būtų akcentuoti tai, kad Europos Komisija 2020 m. Europos Sąjungai prognozuoja 1,4 proc. BVP prieaugį – kitaip tariant, ES rinkos (kuriai tenka 75 proc. Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimčių)  augimas turėtų išlikti toks pat, kaip ir 2019 m. Tai yra signalas, kad kitąmet rinkoje bus krovinių – klausimas tik kaip lengva bus gauti naujų užsakymų.

Nors kitąmet krovinių ES rinkoje bus, tačiau 2020 m. Lietuvos transporto sektoriaus rodiklius gali riboti iš karto keli neigiami veiksniai.

Pirma – itin nepalanki statistinė bazė. 2020 m. Lietuvos transporto sektoriaus rezultatus neigiamai veiks šiemet pasiekta įspūdinga plėtra, kadangi sekančių metų transporto rodikliai bus lyginami su šiemet pasiektu augimu, kuris buvo labai didelis.

Antra – darbo kaštų dedamoji tampa vis mažiau palanki Lietuvos vežėjams. Eurostat duomenys rodo, kad trečiąjį 2019 m. ketvirtį, lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, darbo užmokestis Lietuvos transporto sektoriuje padidėjo 35,3 proc. Tai – sparčiausias darbo užmokesčio augimas visoje ES; palyginimui: antroje vietoje esančioje Portugalijoje darbo užmokestis transporto sektoriuje per metus išaugo 16 proc., o visoje Europos Sąjungoje darbo užmokestis transporto sektoriuje išaugo 2,3 proc.

Didesnis dienpinigių apmokestinimas turėtų dar labiau padidinti bendrus Lietuvos transporto sektoriaus darbo kaštus: Eurostat duomenimis, ne darbo užmokesčio kaštai (pavyzdžiui, dienpinigiai) 2018 m. užėmė 43,8 proc. bendroje Lietuvos transporto sektoriaus darbo kaštų struktūroje. Pagal šį indikatorių Lietuva yra lyderė visoje Europos Sąjungoje ir 1.8 karto viršija ES vidurkį (23,7 proc.). Didesnis dienpinigių apmokestinimas atitinkamai kilstels į viršų bendrus Lietuvos transporto sektoriaus darbo kaštus, kas šiek tiek apsunkins konkuravimo ES rinkoje galimybes. 

Iš kitos pusės, Eurostat duomenys rodo, kad 2018 m. nominalūs darbo kaštai (EUR/val.) Lietuvos transporto sektoriuje buvo 2,4 karto mažesni nei ES vidurkis – tad nors Lietuvoje bendri darbo kaštai transporto sektoriuje sparčiai auga, jie vis dar stipriai atsilieka nuo ES vidurkio, tad bendrai paėmus Lietuvos transporto sektorius ir toliau turėtų išlikti gana konkurencingas ES rinkoje. Tad nepaisant tam tikrų rizikų, yra pagrindo kalbėti apie tolesnę Lietuvos transporto sektoriaus plėtrą 2020-ais m.

4. Lietuva užima pirmą vietą visoje Europoje pagal įmonių tarpusavio skolinimo apimčių augimo tempą

Naujausi Europos centrinio banko (ECB) duomenų bazių skaičiai rodo, kad Lietuvoje įmonių tarpusavio skolinimosi apimtys auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. ECB skaičiai rodo, kad pirmąjį 2019 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, sukaupti įmonių tarpusavio paskolų likučiai padidėjo 16,6 proc. Šis dviženklis augimo tempas stato Lietuvą į pirmą vietą tarp visų ES valstybių – paprastai kalbant, tai reiškia, kad pirmąjį 2019 m. pusmetį įmonių tarpusavio skolinimosi apimtys Lietuvoje augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Antrą vietą pagal įmonių tarpusavio skolinimosi apimčių prieaugį užima Bulgarija (+15,5 proc.), o trečią vietą – Latvija (+15,1 proc.); Estijoje įmonių tarpusavio skolinimosi apimtys pirmą pusmetį padidėjo 6,6 proc.

Tas faktas, kad Lietuva užima pirmą vietą visoje ES pagal įmonių tarpusavio skolinimosi apimčių augimą, o pats augimo tempas yra dviženklis, liudija apie du svarbius niuansus. Pirma – Lietuvos verslas turi užtektinai užsakymų, o pasaulio ir euro zonos ekonomikos sulėtėjimas neturėjo didesnio poveikio įmonių užsakymams. Antra – augančios užsakymų apimtys skatina Lietuvos įmones investuoti į plėtrą, tačiau bankų finansavimas verslui yra sunkiai prieinamas. Pablogėjęs priėjimas prie bankų paskolų paskatino Lietuvos verslą aktyviau naudotis ne bankinio finansavimo instrumentais, t.y. paskolas gauti iš ne bankinio sektoriaus finansuotojų, įskaitant ir faktoringo bendroves. Taigi, mažėjant bankų paskolų verslui portfeliui, atitinkamai didėja įmonių tarpusavio skolinimo apimtys. Tas faktas, kad šiemet Lietuva užima pirmą vietą visoje ES pagal įmonių tarpusavio skolinimo apimčių augimą, gali rodyti, kad kitų ES valstybių kontekste verslo priėjimas prie bankų paskolų Lietuvoje buvo itin komplikuotas ir ribotas.

Lietuvos banko atlikta įmonių apklausa rodo, kad pirmąjį 2019 m. pusmetį bankai sugriežtino skolinimo sąlygas ir atmetė 27 proc. įmonių paraiškų dėl naujo kredito suteikimo arba esamo kredito sąlygų pakeitimo, t.y. 5 proc. punktais daugiau nei pirmą 2018 m. pusmetį (22 proc.); atitinkamai, beveik pusė (49 proc.) visų Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių įmonių nurodė, kad šiuo metu skolinimosi sąlygos įmonėms yra visiškai arba iš dalies suvaržytos, o 43 proc. įmonių nurodė, kad savo veiklą finansuoja išimtinai vidaus ištekliais.

5. Apyvartinio kapitalo trūkumas didina vėluojančių atsiskaitymų riziką Lietuvos verslo sektoriuje 

Lietuvos bendrovės 2019 m. pastebimai sumažino savo įsiskolinimus „Sodrai“ – tačiau įmonių bankrotų ir turto areštų statistikoje jau galima įžvelgti pirmus negatyvius signalus, signalizuojančius, kad Lietuvos įmonės pradėjo labiau vėluoti atsiskaityti su tiekėjais ir partneriais.

2019 m. sausį-lapkritį vienam Lietuvos darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ siekė 259 EUR ir, palyginti su 2018 m. sausiu-lapkričiu, sumažėjo 65 EUR arba 20 proc. Šiemet vienam darbdaviui tenkančios skolos „Sodrai“ sumažėjimas fiksuojamas visuose pagrindiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose. Ši tendencija aiškiai rodo, kad Lietuvos bendrovės kiek geriau nei pernai dengia savo įsipareigojimus „Sodrai“, o tai yra pozityvus signalas.

Tačiau pastaruoju metu tam tikrą nerimą kelia naujausia turto areštų statistika. Šiemet Lietuvos bendrovių įsiskolinimas „Sodrai“ traukiasi gerokai sparčiau nei įregistruotų turto areštų skaičius: vieno darbdavio skolai sumažėjus penktadaliu, bendras įregistruotų turto areštų skaičius šiemet susitraukė tik 7,4 proc. Negana to, statybų, tekstilės ir transporto sektoriuose jau fiksuojamas šioks toks turto areštų skaičiaus padidėjimas. Tas faktas, kad minėtuose sektoriuose šiemet sumažėjo įmonių skolos „Sodrai“, bet pagausėjo turto areštų, parodo, kad bendrovės pirmiausia stengiasi atsiskaityti su „Sodra“, nes priešingu atveju gresia priverstinis mokestinių nepriemokų išieškojimas  –  tačiau tuo pat metu vėluoja atsiskaityti su partneriais ir kitais prekių ir paslaugų tiekėjais.

Didelės įtakos išaugusiai vėluojančių atsiskaitymų grėsmei turi bankų paskolų verslui susitraukimas. Lietuvos banko duomenys rodo, kad trečiąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, bankų paskolų verslui portfelis susitraukė 50 mln. EUR; dešimtyje iš 14 Lietuvos ekonomikos sektorių trečiąjį ketvirtį buvo fiksuojamas bankų paskolų įmonėms portfelio susitraukimas. Sumažėjus bankų kreditavimui, pablogėjo ir smulkesnio verslo finansinė sveikata, dalis smulkaus ir vidutinio verslo įmonių gali turėti iššūkių su apyvartinio kapitalo trūkumu. Atsiradusios likvidumo problemos galėjo lemti tai, kad pastaruoju metu Lietuvos versle pradėjo augti turto areštų apimtys bei išaugo vėluojančių atsiskaitymų grėsmė. Tokiu atveju įmonės yra linkusios koncentruotis į būtiniausių įmokų mokėjimą, įskaitant ir įmokas „Sodrai“, tačiau dėl pinigų trūkumo įmonės sunkiau atsiskaito su kitais partneriais ir tiekėjais.