Naujausi Europos centrinio banko (ECB) duomenų bazių skaičiai rodo, kad Lietuvoje įmonių tarpusavio skolinimosi apimtys auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. ECB skaičiai rodo, kad pirmąjį 2019 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, sukaupti įmonių tarpusavio paskolų likučiai padidėjo 16,6 proc. Šis dviženklis augimo tempas stato Lietuvą į pirmą vietą tarp visų ES valstybių – paprastai kalbant, tai reiškia, kad pirmąjį 2019 m. pusmetį įmonių tarpusavio skolinimosi apimtys Lietuvoje augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Antrą vietą pagal įmonių tarpusavio skolinimosi apimčių prieaugį užima Bulgarija (+15,5 proc.), o trečią vietą – Latvija (+15,1 proc.); Estijoje įmonių tarpusavio skolinimosi apimtys pirmą pusmetį padidėjo 6,6 proc.

 

Tas faktas, kad Lietuva užima pirmą vietą visoje ES pagal įmonių tarpusavio skolinimosi apimčių augimą, o pats augimo tempas yra dviženklis, liudija apie du svarbius niuansus. Pirma – Lietuvos verslas turi užtektinai užsakymų, o pasaulio ir euro zonos ekonomikos sulėtėjimas neturėjo didesnio poveikio įmonių užsakymams. Antra – augančios užsakymų apimtys skatina Lietuvos įmones investuoti į plėtrą, tačiau bankų finansavimas verslui yra sunkiai prieinamas. Pablogėjęs priėjimas prie bankų paskolų paskatino Lietuvos verslą aktyviau naudotis ne bankinio finansavimo instrumentais, t.y. paskolas gauti iš ne bankinio sektoriaus finansuotojų, įskaitant ir faktoringo bendroves. Taigi, mažėjant bankų paskolų verslui portfeliui, atitinkamai didėja įmonių tarpusavio skolinimo apimtys. Tas faktas, kad šiemet Lietuva užima pirmą vietą visoje ES pagal įmonių tarpusavio skolinimo apimčių augimą, gali rodyti, kad kitų ES valstybių kontekste verslo priėjimas prie bankų paskolų Lietuvoje buvo itin komplikuotas ir ribotas.

 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2019 m. pusmetį Lietuvos BVP padidėjo 4,2 proc., tame tarpe eksporto apimtys išaugo dešimtadaliu, o investicijos padidėjo 8 proc. Per tris 2019 m. ketvirčius Lietuvos BVP išaugo lygiai 4 proc., eksportas ir investicijos padidėjo atitinkamai 10,2 ir 7,9 proc.; vidaus vartojimo apimtys šiemet padidėjo 3,2 proc. Tai reiškia, kad tiek prekių ir paslaugų eksportuotojai, tiek į vidaus rinką besifokusuojančios bendrovės turi užtektinai užsakymų ir atitinkamai investuoja į verslo plėtrą – tačiau sunkiai prieina prie bankinio finansavimo.

 

Pavyzdžiui, Lietuvos banko skaičiai rodo, kad pirmąjį 2019 m. pusmetį, lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje susitraukė 280 mln. EUR, o iš 14 ekonomikos sektorių bankų skolinimo apimčių verslui sumažėjimas užfiksuotas devyniuose sektoriuose. Lietuvos banko atlikta įmonių apklausa rodo, kad pirmąjį 2019 m. pusmetį bankai sugriežtino skolinimo sąlygas ir atmetė 27 proc. įmonių paraiškų dėl naujo kredito suteikimo arba esamo kredito sąlygų pakeitimo, t.y. 5 proc. punktais daugiau nei pirmą 2018 m. pusmetį (22 proc.); atitinkamai, beveik pusė (49 proc.) visų Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių įmonių nurodė, kad šiuo metu skolinimosi sąlygos įmonėms yra visiškai arba iš dalies suvaržytos, o 43 proc. įmonių nurodė, kad savo veiklą finansuoja išimtinai vidaus ištekliais.

 

Šiemet aiškiai matome tendenciją, kad dėl negatyvių naujienų iš pasaulio ekonomikos srauto bankai akivaizdžiai sumažino rizikos apetitą ir atitinkamai sugriežtino skolinimo verslui sąlygas. Šiuo metu didieji Lietuvoje veikiantys bankai yra linkę dirbti su stambiais ir stabiliais klientais, bet gerokai atsargiau žiūri į smulkų ir vidutinį verslą dėl didesnio šio įmonių segmento pažeidžiamumo. Atitinkamai, Lietuvos smulkus ir vidutinis verslas itin sunkiai prieina prie tradicinio finansavimo. Antras svarbus niuansas yra tai, kad didieji Lietuvoje veikiantys bankai vis labiau eina standartizavimo keliu, t.y. klientams siūlo absoliučiai standartinius verslo finansavimo sprendimus ir nėra linkę atsižvelgti į įvairius individualius klientų finansavimo poreikius. Akivaizdu, kad šis sumažėjęs didžiųjų Lietuvoje veikiančių bankų lankstumas priimant finansavimo sprendimus prisideda ir prie verslo kreditavimo apimčių sumažėjimo – kadangi ne visi standartiniai finansavimo sprendimai realiai atitinka įmonių poreikius, dažnai įmonėms reikia ne standartinių, bet labiau nišinių finansavimo sprendimų, kurių bankai nėra linkę siūlyti.

 

Taigi, šiemet Lietuvos verslo finansavimo rinkoje susiformavo vakuumas. Iš vienos pusės, Lietuvos verslas turi užtektinai užsakymų ir turi poreikį finansavimui ir investicijoms į tolesnę verslo plėtrą, o iš kitos pusės bankai smarkiai sugriežtino skolinimosi sąlygas verslui, dėl ko bankų paskolų portfelis įmonėms šiemet traukiasi. Atitinkamai, išlikęs skolinimosi poreikis tarp Lietuvos įmonių bei itin ribotas priėjimas prie tradicinio finansavimo paskatino Lietuvos verslą aktyviau naudotis ne bankinio finansavimo bendrovių paslaugomos – šios bendrovės, įskaitant ir faktoringo bendroves, kaip tik teikia B2B finansavimo paslaugas.

 

Europos centrinis bankas trečiojo ketvirčio finansinių sąskaitų duomenis paskelbs jau 2019 m. – tačiau panašu, kad ir trečiąjį ketvirtį Lietuva turi neblogų šansų išlikti tarp lyderių visoje ES pagal įmonių tarpusavio skolinimo apimčių dinamiką. Pavyzdžiui, Lietuvos banko skaičiai rodo, kad trečiąjį 2019 metų ketvirtį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, bendras bankų paskolų Lietuvos įmonėms portfelis susitraukė lygiai 50 mln. EUR; dešimtyje iš keturiolikos Lietuvos ekonomikos sektoriuje užfiksuotas metinis paskolų verslui sumažėjimas – įskaitant ir kelis stambius Lietuvos ekonomikos sektorius. Trečią šių metų ketvirtį lyderiai pagal metinį bankų paskolų verslui nuosmukį buvo mažmeninė prekyba (-153 mln. EUR) bei apdirbamoji gamyba (-74 mln. EUR); paskolų apimtys taip pat sumažėjo statybų sektoriaus bendrovėms (-22 mln. EUR) ir žemės ūkio sektoriuje (-20 mln. EUR). Tuo pat metu trečią ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 3,6 proc., eksporto apimtys išaugo 10,5 proc., o investicijos padidėjo 7,8 proc. Šie skaičiai indikuoja, kad Lietuvos verslas ir trečiąjį ketvirtį turėjo pakankamai užsakymų ir investavo į verslo plėtrą – tačiau vėlgi turėjo ribotą priėjimą prie bankų paskolų. Atitinkamai, galima prognozuoti, kad Lietuvos verslas ir toliau aktyviai naudojosi alternatyvaus finansavimo sprendimais, įskaitant ir ne bankinio faktoringo paslaugas.