Šiandien Europos Sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė pirmuosius Europos Sąjungos narių trečiojo ketvirčio BVP rezultatus. Kol kas iš 27 ES narių savo BVP rezultatus paskaičiavo 20 valstybių.

Iš šių 20-ies ES valstybių, paskelbusių trečio ketvirčio BVP skaičius, Lietuvos rezultatas yra geriausias. Trečią 2020 m. ketvirtį, palyginti su trečiu 2019 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP sumažėjo 1,7 proc., o šis nuosmukis yra mažiausias visoje ES. Nors dar reikia palaukti visų 27 ES valstybių BVP rezultatus, tačiau jau dabar galima prognozuoti, kad Lietuva vėl parodys vieną geriausių BVP rezultatų visoje ES.

Kokie veiksniai lėmė, kad Lietuva pademonstravo kitų ES valstybių atžvilgiu labai gerą BVP rezultatą?

Esminės įtakos turėjo itin greitas dviejų pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių – pramonės ir mažmeninės prekybos – atsigavimas:

  • Trečią 2020 m. ketvirtį Lietuvos pramonės (be naftos) produkcija buvo 2,6 proc. didesnė nei 2019 m. trečią ketvirtį. Esminės įtakos geriems pramonės rezultatams turėjo (1) paklausos atsigavimas už ES ribų, pvz. JAV ir Kinijoje, kas kilstelėjo į viršų ES pramonės rezultatus, o dėl to daugiau užsakymų gavo ir Lietuvos pramonė; (2) euro zonos gamintojų siekis mažinti eksporto kainas. Tai skatina didesnių euro zonos šalių gamintojus kelti gamybos operacijas ten, kur gamybos savikaina mažesnė; (3) euro zonos pramonės siekis pagaminti daugiau prekių avansu prieš Brexit-ą; vėlgi, tai reiškia daugiau kontraktinių užsakymų Lietuvos eksportuotojams.
  • Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje trečią šių metų ketvirtį buvo beveik 7 proc. didesnės nei prieš metus. Čia esminės įtakos turėjo greitai atsigavę Lietuvos vartotojų lūkesčiai ir išaugęs užimtųjų skaičius. 2020 m. rugsėjį užimtųjų skaičius Lietuvoje buvo artimas 2019 m. rugsėjo lygiui.

Kas nutempė Lietuvos BVP žemyn ir neleido pasiekti metinio augimo tempo? Esminės įtakos turėjo besitęsiantis nuosmukis Covid-19 viruso labiausiai paveiktuose sektoriuose, pvz. viešbučių ir restoranų sektoriuose. Prasidėjęs atsigavimas didžiausiose Lietuvos ekonomikos sektoriuose nesugebėjo pilnai kompensuoti praradimų sektoriuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo Covid viruso.