Lietuvos eksportuotojai avansu eksportuoja į UK ir naudojasi pramonės nuosmukiu Vokietijoje

2019 m. sausį-gegužę, palyginti su 2018 m. sausio-gegužės mėnesiu, lietuviškos kilmės prekių (be naftos, tabako ir javų) eksporto apimtys išaugo 8,7 proc. Atsižvelgiant į ganėtinai trapią situaciją euro zonos pramonėje, tokį rezultatą galima vertinti pozityviai, nors iš kitos pusės, šiemet bendram Lietuvos eksporto apimčių prieaugiui gana didelės įtakos turi su Brexit susiję niuansai – eksportas į „sandėlį“, arba avansiniai Lietuvos prekių įvežimai į Didžiosios Britanijos rinką. Šiemet Didžioji Britanija užima antrą vietą tarp visų Lietuvos eksporto rinkų pagal nominalų eksporto apimčių prieaugį: per penkis šių metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių į Didžiąją Britaniją eksporto apimtys išaugo 53 mln. EUR, šiemet 12 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto prieaugio buvo pasiekta Didžiosios Britanijos rinkoje. Vertinant nominalų eksporto augimą, šiemet daugiau nei į UK augo tik Lietuvos eksportas į Vokietiją (+70 mln. EUR).

Kalbant apie procentinį pokytį, šiemet lietuviškos kilmės prekių eksportas į Didžiąją Britaniją išaugo 16,1 proc., tame tarpe chemijos produktų eksportas į Didžiąją Britaniją išaugo trečdaliu; medienos ir baldų bei metalų, mašinų ir įrenginių eksportas į UK rinką padidėjo dešimtadaliu. Nors 2019 m. pradžioje Didžiosios Britanijos ekonominė situacija dar buvo palanki natūraliam eksporto augimui, akivaizdu, kad šiam dviženkliam Lietuvos eksporto į UK rinką šuoliui didelės įtakos turėjo Lietuvos eksportuotojų noras pasiruošti kietojo Brexit scenarijui ir atitinkamai, avansiniai eksporto prekių įvežimai į UK rinką.

Vertinant antrojo pusmečio Lietuvos eksporto į Didžiąją Britaniją perspektyvas, jos yra kiek liūdnesnės: vargu ar antrąjį pusmetį matysime tokią pat sparčią Lietuvos eksporto į UK rinką plėtrą. Pirma – tikėtina, kad antrąjį pusmetį „atsargų pildymo“ efekto poveikis išblės, kadangi Lietuvos eksportuotojai itin aktyviai pildėsi sandėlius Britanijoje šių metų pirmą pusmetį. Be to, šie avansiniai prekių įvežimai taip pat susiję ir su tam tikrais kaštais Lietuvos eksportuotojams, kadangi už tokį prekių saugojimą reikia mokėti, o ir Didžiosios Britanijos ekonomikos perspektyvos blogėja. Antras niuansas – antrąjį šių metų pusmetį ekonominė situacija Didžiojoje Britanijoje nebebus tokia pat palanki eksporto apimtims didinti. Šių metų balandį apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys Didžiojoje Britanijoje susitraukė 2,4 proc.; mažmeninės prekybos apimčių augimas gegužę siekė 1,9 proc. ir buvo lėčiausias per visus 2019 metus. Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos atstovai skelbia, kad birželį mažmeninės prekybos apimtys galėjo trauktis 1,6 proc. Galų gale, pastaruoju metu fiksuojamas gana ženklus Britanijos svaro silpnėjimas, prie ko prisideda tokie veiksniai kaip prastėjantys UK makro rodikliai bei aukštas politinis neapibrėžtumas Britanijoje. Taigi, žiūrint fundamentaliai, antrąjį šių metų pusmetį sąlygos didinti kontraktinės gamybos segmento ir galutinio vartojimo prekių eksporto į Didžiąją Britaniją apimtis bus tikrai ne tokios palankios kaip šių metų pirmą pusmetį; be to, turėtų išblėsti ir atsargų pildymo efektas. Taigi, labai tikėtina, kad antrąjį šių metų pusmetį jau nebematysime dviženklės Lietuvos eksporto į UK rinką plėtros – Lietuvos eksporto augimas į UK rinką antrą pusmetį turėtų sulėtėti.

Iš kitos pusės, teigiamai nuteikia tai, kad per penkis šių metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietijos rinką padidėjo 11,5 proc. Tai reiškia, kad besitęsiantis nuosmukis Vokietijos pramonėje kol kas nepakenkė Lietuvos eksporto į Vokietiją apimtims. Šiuo atveju įtakos turi keli aspektai. Diskusijos su atskirais Lietuvos gamintojais rodo, kad daliai Lietuvos pramonininkų negatyvios tendencijos Vokietijos pramonėje yra naudingos, kadangi tokiu atveju didėja vokiečių gamintojų interesas perkelti dalį gamybos į Lietuvą ir bent kažkiek optimizuoti gamybos kaštus. Iš kitos pusės, reikia pripažinti, kad dėl itin žemo nedarbo Vokietijos vidaus vartojimo rinka išlieka stipri, kas taip pat turi teigiamos įtakos Lietuvos eksporto į Vokietiją rodikliams.