Bendrai paėmus, 2019 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos eksporto rezultatai nustebino teigiamai: pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, lietuviškos kilmės prekių (be tabako ir naftos gaminių) eksportas padidėjo 9,5 proc. Šie skaičiai rodo, kad šiuo metu Lietuvos ekonomika išlaiko neblogą atsparumą nuo sulėtėjusio euro zonos ekonomikos augimo. Šie skaičiai taip pat rodo, kad eksportuotojai turėjo ženklų indėlį į 3,9 proc. pirmojo ketvirčio Lietuvos BVP prieaugį.

 

Pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų kontekste itin pozityviai nustebino eksporto prieaugis į pagrindinę Lietuvos eksporto rinką Vokietiją: pirmąjį 2019 m. ketvirtį eksportas į Vokietiją padidėjo lygiai dešimtadaliu. Tikėtina, kad tokį prieaugį lėmė du esminiai veiksniai. Pirma – Lietuvos eksporto į Vokietiją rodiklius į viršų tempia itin stiprus Vokietijos vidaus vartojimas, kurį palaiko vos 3,2 proc. siekiantis nedarbas. Antra – diskusijos su atskirais Lietuvos eksportuotojais rodo, kad nepaisant nuosaikaus gamybos apimčių sumažėjimo Vokietijos pramonėje, net ir dabartinių Vokietijos pramonės apsukų Lietuvos eksportuotojams užtenka, kad būtų galima toliau didinti eksporto į Vokietiją apimtis.

 

Pirmąjį ketvirtį taip pat pozityviai nustebino Lietuvos eksporto į Didžiąją Britaniją rodikliai – eksportas į Didžiąją Britaniją pirmąjį ketvirtį išaugo iš karto 15,6 proc. Tačiau kol kas Lietuvos eksporto augimas į UK rinką yra labiau techninio pobūdžio – jį labiausiai tempia ilgalaikio galiojimo segmentai; paprastai kalbant, Lietuvos įmonės avansu eksportuoja ilgo galiojimo prekes į UK rinką siekiant tokiu būdu bent kiek pasiruošti galimam „kietojo“ Brexit scenarijui. Konkrečiau kalbant, šių metų pirmąjį ketvirtį transporto priemonių ir jų dalių eksportas į Didžiąją Britaniją išaugo 63,5 proc.; medienos ir baldų eksportas į UK rinką padidėjo 12,7 proc.; chemijos produktų ir plastikų eksportas į UK rinką išaugo penktadaliu.

 

Tačiau šių metų pirmą ketvirtį gana negatyvų siurprizą pateikė Lietuvos eksporto rodikliai į Švediją, kuriai tenka beveik dešimtadalis visų lietuviškos kilmės prekių apimčių. Pirmąjį 2019 m. ketvirtį lietuviškos kilmės prekių eksporto į Švediją apimtys išaugo vos 0,8 proc., paprastai kalbant šiemet Lietuvos eksportas į trečią svarbiausią Lietuvos eksporto partnerę tiesiog stagnuoja. Kalbant konkrečiau, šiemet 3,3 proc. nukrito medienos ir baldų eksporto į Švediją apimtys; tekstilės gaminių eksportas į Švediją mažėjo 8,5 proc.; metalų, mašinų ir įrenginių eksportas į Švediją mažėjo 7,6 proc.; transporto priemonių ir jų dalių eksportas į Švediją sumažėjo 6,7 proc. Labiausiai tikėtina, kad šiemet Lietuvos eksporto į Švediją rodikliams koją pakišo 5 proc. euro atžvilgiu smukusi krona, kuri euro atžvilgiu yra pigiausia per paskutinį dešimtmetį. Atpigusi krona išpūtė importuojamų komponentų kainą ir gerokai padidino švedų pramonės gaminių savikainą – kas neleido švedų pramonei spurtuoti šių metų pradžioje. Atitinkamai, labai kuklus švedų pramonės augimas neleido Lietuvos pramonei prisiimti daugiau naujų kontraktinės gamybos užsakymų.  

 

Bendrai paėmus, nepaisant pozityvaus Lietuvos eksporto rodiklių siurprizo 2019 m., pirmojo ketvirčio eksporto rezultatai vargu ar rodo tikrąjį Lietuvos eksporto „paveikslą“. Paprastai ekonominiai pokyčiai ES rinkose Lietuvos eksporto rodikliuose pasijaučia su tam tikru vėlavimu – todėl daryti tvirtas išvadas dėl atvėsusios euro zonos ekonomikos poveikio Lietuvos eksporto rodikliams daryti bus galima tik šių metų antrąjį pusmetį, t.y. maždaug nuo trečiojo ketvirčio Lietuvos eksporto rezultatų.