Lietuvos statistikos departamento atlikta lapkričio mėnesio Lietuvos vartotojų apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai antros Covid-19 bangos ir antro karantino išsigando triskart mažiau nei pirmos Covid-19 bangos ir pirmo karantino.

Taip, kaip ir buvo galima tikėtis, lapkritį Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indikatorius buvo mažesnis nei spalį. Tačiau spalį-lapkritį Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indikatorius nukrito 5 punktais, tuo metu kai kovą-balandį vartotojų pasitikėjimo indikatorius nukrito 16 punktų. Taigi, antro karantino pradžioje Lietuvos vartotojų nuotaikos nukrito triskart mažiau nei pirmo karantino pradžioje.

Bendrai paėmus, šiuo metu Lietuvos vartotojų nuotaikose galime įžvelgti tiek pozityvių, tiek negatyvių momentų:

• Lapkritį Lietuvos vartotojai pastebimai pablogino nuomonę apie šalies ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas. Gyventojų nuomonė apie darbo rinkos perspektyvas yra blogiausia per paskutinius 6 mėnesius, o gyventojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas yra blogiausia per pastaruosius 5 mėnesius. Tai ir yra esminiai aspektai, kurie nutempė žemyn Lietuvos vartotojų lūkesčių indeksą lapkritį.
• Tačiau iš kitos pusės, Lietuvos vartotojai ir toliau itin pozityviai vertina savo finansinę situaciją. Statistikos departamento apklausos kol kas taip pat nerodo spartaus polinkio taupyti augimo tarp Lietuvos vartotojų. Pinigų stambiems pirkiniams rodiklio rezultatas lapkritį buvo blogesnis nei spalį, bet pablogėjimas yra labai nedidelis.

Tai reiškia, kad antros Covid-19 bangos atveju nukritęs Lietuvos vartotojų pasitikėjimas nebūtinai reikš, kad Lietuvos vartotojai stipriai mažins išlaidas vartojimui – tai įvyks tik tuo atveju, jei Lietuvos gyventojai kelis mėnesius iš eilės stipriai blogins nuomonę apie Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas. Panašu, kad gyventojai psichologiškai priprato prie karantino režimo ir prie Covid-19 viruso ir nebe taip jautriai reaguoja į virusą kaip reagavo pavasarį. Tai yra geras signalas Lietuvos vartojimui.