Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriaus produkcijos apimtys padidėjo 8,4 proc. Bendrai paėmus, trečiąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, apdirbamosios gamybos sektoriaus produkcijos apimtys padidėjo 5,5 proc., t.y. panašiai kaip ir antrąjį šių metų ketvirtį (+5,3 proc.), bet lėčiau nei pirmąjį ketvirtį (+8,2 proc.). Iš viso per 2019 m. pirmus devynis mėnesius Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriaus produkcijos apimtys išaugo 5,8 proc.

 

Turint omenyje besitęsiantį nuosmukį euro zonos ir Vokietijos pramonėje, trečiojo ketvirčio Lietuvos pramonės rezultatai nuteikia pozityviai. Lyginant su pirmu ketvirčiu, kai Lietuvos pramonės produkcijos apimtys augo 8,2 proc., Lietuvos pramonės gamybos plėtra kiek sulėtėjo – tačiau tas faktas, kad trečiąjį ketvirtį Lietuvos pramonės gamyba augo tokiu pat tempu kaip ir antrąjį ketvirtį, nustebino pozityviai.

 

Dar vienas pozityvus aspektas yra tai, kad trečiąjį ketvirtį iš visų ES valstybių Lietuvos pramonė buvo lyderė pagal eksporto prognozių dinamiką. Bloga naujiena – trečią šių metų ketvirtį, lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, visose be išimties ES valstybėse gamintojai pablogino eksporto prognozes. Per metus eksporto prognozes pablogino ir Lietuvos gamintojai – tačiau iš visų ES valstybių Lietuvos gamintojai eksporto prognozes apkarpė mažiausiai. Šis faktas, o taip besitęsiantis gamybos apimčių augimas Lietuvos pramonėje rodo, kad problemos euro zonos pramonėje Lietuvos gamintojams pakenkė – bet jų nepakirto.

 

Lietuvos pramonės atsparumui nuo problemų euro zonos pramonėje įtakos turi du pagrindiniai veiksniai: ženklus produktyvumo prieaugis ir išsaugotas kainų konkurencingumas.

• Eurostat duomenys rodo, kad vienas darbuotojas Lietuvos pramonėje 2008 m. sukūrė 21,5 tūkst. EUR pridėtinės vertės per metus, o 2018 m. – jau 32,6 tūkst. EUR per metus. Tai reiškia, kad palyginti su prieškriziniu laikotarpiu Lietuvos pramonės produktyvumas išaugo beveik 50 proc.
• Skaičiuojant nominaliai, atlyginimai Lietuvoje kyla panašiai, kaip ir ES vidurkis. Tai reiškia, kad Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas ne mažėja, o yra stabilus. Galima pateikti konkretų pavyzdį: Eurostat duomenys rodo, kad 2016-2018 m. darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 1,1 EUR/val., t.y. lygiai tiek pat, kaip ir ES vidurkis. Taigi, nors atlyginimai Lietuvoje akivaizdžiai padidėjo, kitose ES valstybėse atlyginimai taip pat sparčiai auga, o Lietuvoje nominalus darbo užmokesčio augimas nėra sparčiausias visoje ES. Tai reiškia, kad Lietuvos gamintojai sugebėjo išlaikyti kainų konkurencingumą.

Visgi, nepaisant santykinai gerų Lietuvos pramonės rodiklių, artimiausiu metu Lietuvos pramonė susidurs su trimis pagrindiniais iššūkiais:

• Pirma – besitęsiantis nuosmukis Vokietijos pramonės sektoriuje, be jokių stabilizavimo požymių. Gamybos apimtys Vokietijos pramonėje mažėjo kas mėnesį nuo pat 2019 m. pradžios, o Vokietijos gamintojų apklausų rezultatai rodo, kad pastaruoju metu daugėja įmonių, besiskundžiančių paklausos trūkumu ir atitinkamai mažėja gamintojų, kurie skundžiasi gamybos pajėgumų trūkumu. Šiuo metu Vokietijos pramonė panaudoja 84 proc. visų pajėgumų – mažiausiai nuo pat 2013 m. pabaigos. Kuo ilgiau gamybos apimtys Vokietijos pramonė trauksis, tuo mažiau vokiečių gamintojai apkraus savo pajėgumus – tuo mažesnis bus jų poreikis dalį užsakymų perkelti į Lietuvą.
• Antra – dėl pablogėjusių euro zonos pramonės rodiklių Lietuvos pramonė tapo itin priklausoma nuo trumpalaikių kontraktų. 2019 m. trečiąjį ketvirtį Eurostat atlikta gamintojų apklausa rodo, kad šiuo metu turimus užsakymus Lietuvos gamintojai atliktų per kiek daugiau nei 3 mėnesius. Iš esmės šis skaičius reiškia, kad Lietuvos pramonininkai yra užsitikrinę gamybos apimtis tik trims mėnesiams į priekį, ir pagal šį rodiklį Lietuva užima trečią vietą nuo galo visoje ES. Rizika yra tame, kad artimiausiu metu Lietuvos pramonės ir eksporto rodikliai gali smarkiai „banguoti“, t.y. skirtingais mėnesiais pramonės augimą gali keisti didesnis ar mažesnis nuosmukis