Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. rugpjūtį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, produkcijos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje padidėjo 1,3 proc. Tai – lėčiausia Lietuvos pramonės gamybos plėtra per visus 2019 m.
Nors situacija euro zonos ir ypač Vokietijos pramonėje išlieka trapi, kol kas neskubėčiau teigti, kad Lietuvos pramonės rodikliams koją pakišo būtent problemos euro zonos gamybos sektoriuje. Nereikėtų stipriai nerimauti dėl prastos rugpjūčio mėnesio statistikos, kadangi kiti Lietuvos pramonės rodikliai demonstruoja gerus rezultatus. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento kas mėnesį atliekama gamintojų apklausa rodo, kad Lietuvos gamintojų nuotaikos dėl paklausos eksporto rinkose šių metų rugpjūtį buvo geriausios per visus 2019 metus ir tik nežymiai atsilieka nuo 2018 m. pabaigoje pasiekto pokrizinio laikotarpio maksimumo.
Negana to, Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad rugpjūčio mėnesį Lietuvos pramonė išnaudojo 77,6 proc. visų gamybos pajėgumų – šio rodiklio reikšmė išbuvo stabiliame lygyje per visus 2019 metus ir vos 0,3 proc. punktais atsilieka nuo istorinio maksimumo, kuris buvo pasiektas 2017 m. spalį. Tai reiškia, kad Lietuvos pramonė šiuo metu maksimaliai išnaudoja esamus gamybos pajėgumus. Stabiliai aukšta gamybos pajėgumų išnaudojimo lygio reikšmė per visus 2019 metus reiškia, kad Lietuvos gamintojai išlaiko stabilų užsakymų portfelį. Sunerimti reikėtų jei šio rodiklio reikšmė smarkiai nukristų – tai indikuotų, kad gamintojai gavo mažiau užsakymų ir atitinkamai mažiau apkrauna esamus gamybos pajėgumus.
Šiuo atveju prastą Lietuvos pramonės gamybos rezultatą rugpjūčio mėnesį galėjo lemti trys veiksniai. Pirma – geri Lietuvos pramonės rezultatai praėjusių metų rugpjūtį, t.y. bazės efektas; pavyzdžiui, 2018 m. rugpjūtį metinis gamybos apimčių prieaugis Lietuvos pramonėje siekė 5,6 proc. Statistiškai žiūrint, geri praėjusių metų Lietuvos pramonės rodikliai šiemet gana smarkiai riboja tolesnį gamybos apimčių augimą. Antra – įtakos galėjo turėti įvairūs vienkartiniai aspektai. Pavyzdžiui, praėjusių metų rugpjūtį Lietuvos gamintojai galėjo įgyvendinti stambesnius vienkartinius užsakymus, kurių šiemet nebuvo.
Trečia – teoriškai žiūrint, tam tikros įtakos galėjo turėti ir Brexit aspektas. Niuansas yra tame, kad pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gamintojai aktyviai gamino ir eksportavo gaminius į Didžiosios Britanijos rinką avansu, t.y. iš esmės pildėsi sandėlius UK rinkoje siekiant geriau pasiruošti Brexitui. Pavyzdžiui, tarp visų Lietuvos eksporto rinkų Didžioji Britanija buvo antroje vietoje pagal nominalų Lietuvos eksporto prieaugį pirmąjį šių metų pusmetį. Labai tikėtina, kad antrąjį šių metų pusmetį šis atsargų pildymo efektas išblės dėl blogėjančios ekonominės situacijos UK rinkoje ir su prekių sandėliavimu susijusiais papildomais kaštais, kurie atsigula ant Lietuvos gamintojų pečių. Atitinkamai, mažesnė „gamyba į sandėlį“ galėjo neigiamai paveikti ir bendrus Lietuvos pramonės gamybos rodiklius.