Net 62% Kinijos įmonių pernai susidūrė su vėluojančiais atsiskaitymais, rodo „Coface“ atlikta apklausa. Vis tik milžiniškoje Kinijos rinkoje slypi ir milžiniškos prekybos galimybės, kurių Lietuvos verslas beveik neišnaudoja: eksportas į Kiniją sudaro vos 1,1% nuo viso lietuviškos kilmės prekių eksporto, o beveik pusę jo sudaro mediena ir baldai.

Pasaulinės prekinio kredito draudimo bendrovės „Coface“ atlikta Kinijos įmonių apklausa parodė, kad atsiskaitymų vėlavimai šioje šalyje pernai vidutiniškai pailgėjo iki 86 dienų, kai 2017 m. jie vėlavo vidutiniškai 76 dienas. Anot „Coface“, prie to prisidėjo aktyvios Kinijos vyriausybės pastangos mažinti skolas, kurios paskatino sugriežtinti reikalavimus įmonių likvidumui, o situaciją dar pablogino didėjanti įtampa prekyboje su JAV. Pradėjus mažėti vartojimui, Kinijos įmonės ėmėsi aktyviau ginti savo verslo interesus ir pradėjo taikyti ilgesnius mokėjimų atidėjimus. Su vėluojančiais atsiskaitymais pernai susidūrė 62% apklaustų bendrovių. Anot tyrėjų, didžiausią nerimą kelia tai, kad išaugo kinų įmonių skaičius, kurios vėlavo atsiskaityti itin ilgą laiką – daugiau nei 180 dienų: 2017 tokių buvo 47%, o 2018 m. – jau 55%. Praėjusiais metais uždelstos apmokėti sumos buvo didesnės nei 2% įmonių metinės apyvartos.

Ne tik rizika, bet ir galimybės

Nors rizika ir ūgtelėjo, Kinijos rinkoje slypi milžiniškos prekybos galimybės, o Lietuvos verslininkai jų kol kas praktiškai neišnaudoja, tvirtina „Coface“. „Nors Kinija Lietuvai yra didžiausia prekybos partnerė Azijoje, pagal eksporto apimtis ji užima 24-ąją vietą tarp didžiausių eksporto rinkų. Prekybos apimtys galėtų būti nepalyginamai didesnės“, – sako Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas. Jis atkreipia dėmesį, kad net su prognozuojamu 6,2–6,3% ūkio augimu Kinija kone dvigubai lenkia Europos šalių rinkas, todėl išlieka patraukli ir perspektyvi prekybos kryptis. Planuojantiesiems pradėti prekiauti su Kinija jis pataria aiškiai susitarti dėl apmokėjimo sąlygų ir pasirūpinti prekybos kreditais.  „Kol kas nepastebime, kad Lietuvos įmonės aktyviau kreiptųsi dėl didesnių kredito limitų prekybai, o tai reiškia, kad dauguma Lietuvos verslininkų prekiauja su Kinija taikydami išankstinio apmokėjimo sąlygas. Atsargumas yra gerai, tačiau rizikoms įveikti yra daug priemonių, kurios galėtų gerokai išauginti Lietuvos prekybos apimtis su Kinija“, –  M. Štareika. 

Pernai Lietuvos ir Kinijos prekybos apyvarta išaugo iki 4,2% ir pasiekė 1,044 mlrd. Eur, o Lietuvos eksportas į Kiniją augo 5,52% ir sudarė 189 mln. Eur. Beveik 12% bendro Lietuvos eksporto į Kiniją sudaro aukštųjų technologijų produktai.

Vyrauja baldai ir mediena

„Lietuvos eksporto priklausomybė nuo Kinijos yra itin maža, eksportas į šią šalį sudaro vos 1,1% nuo viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Be to, šis eksportas labai homogeniškas – pusę visų eksporto apimčių sudarė mediena ir baldai“, – skaičiuoja Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas.

Kita vertus, nemažai produkcijos į Kiniją Lietuva eksportuoja netiesiogiai, per Europos Sąjungos šalis, tačiau tokio eksporto mastą įvertinti sudėtinga. „Lietuvos pramonėje dominuoja sektoriai, kurie gamina tarpinio vartojimo prekes ir yra integruoti į europines gamybos grandines. Tokia produkcija yra išvežama į ES valstybes, kurios nemažai galutinių produktų eksportuoja į Kiniją. Todėl Kinijos rinka Lietuvos eksportuotojams yra išties svarbi“, – aiškina A. Izgorodinas.

Anot jo, 82% ES eksporto į Kiniją sudaro pramonės produkcija, tai daugiausia inžinerinės pramonės gaminiai: mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės ir jų dalys, metalo gaminiai, prie kurių gamybos prisideda ir Lietuvos įmonės.

„Pramušė“ grūdus

A. Izgorodino nuomone, tiesioginis Lietuvos eksportas į Kiniją išlieka kuklus, nes daugiausia tarpinio vartojimo produktus gaminanti lietuvių pramonė nelabai ką kinams gali tiesiogiai pasiūlyti. „Turi įtakos ir tai, kad Lietuvos įmonės šiek tiek baiminasi plėstis į tolimas rinkas, nes informacijos apie Kiniją joms trūksta, o bandymai įeiti į rinką nemažai kainuoja. Tai didžiulė šalis, būtina įvertinti, į kurį jos regioną verta plėstis. Tai reiškia dideles sąnaudas, nes įmonės
turi daug investuoti į rinkos tyrimus, partnerių parinkimą“, – aiškina ekonomistas. Anot jo, verslui eiti į Kiniją nedrąsu ir dėl mentaliteto skirtumų, o galinčių patarti profesionalių konsultantų, kurie pažįsta šios šalies ekonomiką ir verslo niuansus, beveik nėra. „Neturiu didelių vilčių, kad Lietuvos eksporto į Kiniją apimtys artimiausiu laiku smarkiai išaugtų“, – tvirtina A. Izgorodinas.

M. Štareikos nuomone, komercinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Kinijos galėtų įgauti didesnes apimtis, jei verslui padėtų vyriausybiniu lygmeniu sudaromi susitarimai.  Postūmių šia kryptimi jau yra. Balandį Giedrius Surplys, Lietuvos žemės ūkio ministras, ir Ni Yuefengo, Kinijos muitinės generalinės administracijos vadovas, pasirašė protokolą, suteikianti Lietuvai teisę eksportuoti kviečius į Kiniją. Jau patvirtintos 26 Lietuvos įmonės planuoja Kinijai parduoti 200.000 t kviečių. Lietuva, pradėjusi eksportuoti kviečius į Kiniją, taps trečiąja ES šalimi – po Prancūzijos ir Danijos, kuri turi tokią teisę.

Straipsnis publikuotas portale: vz.lt

Aleksandras Izgorodinas
UAB SME Finance patarėjas ekonomikai

Tel. +370 698 74451
El. p. [email protected]