Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP padidėjo 3,7 proc., o  per visus 2019 m. BVP išaugo 3,9 proc.

 

Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. pasaulio ekonomika augo lėčiausiai nuo pat pasaulio finansų krizės pabaigos, o išorės rinkose vyravo išties aukštas neapibrėžtumo lygis, 2019 m. pasiektą 3,9 proc. Lietuvos BVP prieaugį reikia vertinti išties pozityviai – Lietuvos ekonomika parodė neblogą atsparumą nuo išorės rinkas kamuojančių problemų. Pozityviai taip pat galima vertinti tai, kad ketvirtą 2019 m. ketvirtį Lietuvos BVP augo lygiai tiek pat, kaip ir trečią ketvirtį: +3,7 proc. Tačiau reikia pripažinti, kad lyginant su pirmu pusmečiu Lietuvos BVP plėtra kiek sulėtėjo: jeigu pirmą 2019 m. pusmetį BVP išaugo 4,1 proc., antrąjį pusmetį BVP plėtra sulėtėjo iki 3,7 proc.

 

Prie lėtesnės antrojo pusmečio Lietuvos BVP plėtros labiausiai prisidėjo du didžiausi Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė su 21 proc. „svoriu“ BVP ir mažmeninė prekyba su 19 proc. „svoriu“ Lietuvos ekonomikoje. Pavyzdžiui, abu minėti sektoriai ketvirtą 2019 m. ketvirtį pademonstravo teigiamą plėtros dinamiką, tačiau augo ne tik lėčiau nei trečią ketvirtį, bet apskritai lėčiausiai per visus 2019 m. Pramonės gamybos apimtys ketvirtą ketvirtį išaugo 4,1 proc., tuo tarpu mažmeninės prekybos apyvarta išaugo lygiai 4 proc. Palyginimui – trečiąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos pramonės gamyba padidėjo 5,4 proc., o mažmeninės prekybos apyvarta išaugo 4,3 proc., o pirmąjį 2019 m. ketvirtį – atitinkamai 8,2 ir 7,1 proc.

 

Nebūčiau linkęs dramatizuoti besitęsiančio Lietuvos pramonės apsukų sulėtėjimo, kadangi ketvirtą 2019 m. ketvirtį Lietuvos pramonės dinamikai nemažai pakenkė įspūdingi rezultatai 2018 m. pabaigoje. Turint omenyje besitęsiantį pramonės nuosmukį euro zonoje, Lietuvos pramonės plėtros tempas atrodo tikrai pozityviai. Negana to, Eurostat apklausos rodo, kad ketvirtą ketvirtį Lietuvos pramonė buvo tarp lyderių Europoje pagal eksporto prognozių dinamiką, o lyginant su 2018 m. ketvirtu ketvirčiu, Lietuvos gamintojai netgi nežymiai pagerino (+0,1 punktu) eksporto prognozes. Be to, 2019 m. gruodį pramonės pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvoje siekė 76,3 proc. ir toliau svyravo tiek visų laikų istoriniu 77,9 proc. maksimumu, pasiektu 2017 m. pabaigoje. Tai reiškia, kad antrąjį 2019 m. pusmetį Lietuvos gamintojai nesiskundė užsakymų trūkumu – užsakymų turėjo tiek stambesni, tiek ir smulkesni gamintojai. Paradoksalu, bet prie optimistinių Lietuvos gamintojų lūkesčių iš dalies prisideda turbulencijos pasaulio ekonomikoje. Euro zonos gamintojams bandant išsilaikyti buksuojančiose eksporto rinkose, Lietuvos gamintojai gavo nemažai kontraktinės gamybos užsakymų dėl mažesnės gamybos savikainos.

 

Pramonės atveju nerimą kelia kitas aspektas – įsibėgėjantis Lietuvos pramonės eksportuojamos produkcijos kainų nuosmukis. Lietuvos gamintojai iš tiesų turėjo nemažą potencialių užsakymų portfelį, bet šių užsakymų įkainiai metams einant į pabaigą stipriai krito. Pavyzdžiui, jei 2019 m. pirmą ketvirtį Lietuvos pramonės eksportuojamos produkcijos kainos dar didėjo 2,2 proc., ketvirtą ketvirtį jau buvo fiksuotas 2,5 proc. nuosmukis. Tad tikėtina, kad prie sulėtėjusių Lietuvos pramonės apsukų galėjo prisidėti tai, kad dėl kylančių vidinių kaštų (pavyzdžiui, atlyginimai) ir dėl krentančių kontraktinės gamybos įkainių dalis kontraktinės gamybos užsakymų Lietuvos gamintojams tapo nebepatrauklūs ir jų buvo atsisakyta. Šiemet gamybos įkainių rizika Lietuvos pramonei išliks didelė – buksuojant pasaulio ekonomikai, Lietuvos gamintojų eksporto partneriai ir toliau prašys kontraktinės gamybos tiekėjų mažinti paslaugų įkainius.

 

Savo ruožtu, prie sulėtėjusių mažmeninės prekybos apsukų labiausiai prisidėjo pablogėję Lietuvos vartotojų lūkesčiai. Pernai Lietuvos vartojimą veikė tiek teigiami, tiek neigiami faktoriai – tačiau neigiamų faktorių poveikis metų pabaigoje akivaizdžiai sustiprėjo. Iš vienos pusės, Lietuvos vartojimo plėtrą palaikė palanki situacija darbo rinkoje, t.y. aukštas užimtumas, žemas nedarbas bei didėjantys atlyginimai. Iš kitos pusės, spartesnę mažmeninės prekybos sektoriaus plėtrą vis labiau riboja sumažėjęs Lietuvos vartotojų optimizmo lygis bei padidėjęs gyventojų polinkis taupyti. Lietuvos statistikos departamento apklausos rodo, kad Lietuvos vartotojai ir toliau rekordiškai teigiamai vertina savo finansinę situaciją, tačiau didelis negatyvių naujienų iš pasaulio ekonomikos srautas dalį Lietuvos vartotojų paskatino atsargiau vertinti Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas. Atitinkamai, dalis Lietuvos vartotojų 2019 m. pabaigoje susifokusavo į taupymą ir pastebimai sumažino vartojimo apetitus.

 

Dar neturime oficialių duomenų apie Lietuvos statybų sektoriaus 2019 m. ketvirtą ketvirtį pasiektus rezultatus, tačiau galima atsargiai teigti, kad jis nebuvo toks geras, kaip 2019 m. pradžioje, kai statybų apimtys Lietuvoje padidėjo 18 proc. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento atliekamos statybos įmonių apklausos rodo, kad 2019 m. ketvirtą ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, statybos sektoriaus optimizmo lygis sumažėjo, o statybos bendrovės kiek pablogino statybos darbų paklausos vertinimus. Galų gale, apie lėtėjančias Lietuvos statybų sektoriaus apsukas liudijo jau 2019 m. antro ir trečio ketvirčio rezultatai: Lietuvoje atliktų statybų darbų augimo tempas nuo 18 proc. 2019 m. pirmą ketvirtį sulėtėjo iki 9 proc. antrą ketvirtį ir 5,6 proc. trečią ketvirtį. Pastaruoju metu dviženklį augimo tempą demonstravo negyvenamųjų pastatų segmentas, tačiau gyvenamųjų pastatų segmento rodikliai pastebimai nusilpo antrą ir trečią 2019 m. ketvirtį. 

 

Nors taip pat dar neturime oficialių duomenų apie Lietuvos transporto sektoriaus rezultatus 2019 m. ketvirtą ketvirtį, tačiau tikėtina, transportas pademonstravo dar vieną gerą rezultatą. Statistikos departamento apklausos rodo, kad ketvirtą 2019 m. ketvirtį, lyginant su 2018 m. pabaiga, kelių transporto sektoriaus bendrovių pateikti verslo padėties vertinimai pagerėjo – o tai reiškia, kad ir ketvirtą ketvirtį transporto sektoriaus plėtra, tikėtina, buvo ganėtinai sparti.