Norvegijos kronos kursas euro atžvilgiu nukrito iki naujo istorinio minimumo ir pranoko ankstesnį antirekordą, kuris buvo pasiektas 2008 m. gruodžio pabaigoje. Spalio 29 d. kronos kursas euro atžvilgiu nukrito iki 10,2748 kronų už vieną eurą – tai yra 2,6 proc. daugiau nei 2008 m. gruodžio pabaigoje pasiektas ankstesnis istorinis minimumas. Šiuo metu Norvegijos krona ir toliau laikosi ties istoriniu minimumu – lapkričio 7 d. Norvegijos kronos kursas siekė 10,126 kronų už vieną eurą; nuo 2019 m. pradžios Norvegijos krona euro atžvilgiu atpigo 2,2 proc.
Šiuo metu Norvegijos kronos kursą veikia tiek teigiami, tiek neigiami veiksniai – tačiau akivaizdu, kad neigiami veiksniai gerokai nusveria teigiamų faktorių įtaką. Pagrindinis veiksnys, tempiantis Norvegijos kronos kursą žemyn, yra padidėjusi prekybos karų įtampa bei aukštas neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų. Vis daugiau makroekonominių duomenų rodo, kad pasaulio ekonomikos augimo tempas lėtėja, o tai atitinkamai gali neigiamai paveikti naftos paklausą. Nafta, kuri dominuoja Norvegijos prekių eksporto struktūroje, atpigo beveik 20 proc. nuo balandį pasiekto 2019 m. maksimumo – nerimas dėl situacijos pasaulio ekonomikos ir naftos paklausos perspektyvų atitinkamai numušė žemyn Norvegijos kronos kursą.
Kaip ir buvo minėta, šiuo metu Norvegijos kronos kursą veikia ne tik neigiami veiksniai – šiemet Norvegijos centrinis bankas kelis kartus pakėlė bazines palūkanų normas, kas turėjo stumtelti kronos kursą aukštyn. Jeigu 2019 m. pradžioje bazinių palūkanų dydis Norvegijoje siekė 0,75 proc., šiuo metu bazinių palūkanų dydis jau siekia 1,5 proc. Tačiau akivaizdu, kad augantis nerimas dėl pasaulio ekonomikos ir žaliavų paklausos perspektyvų šiuo metu gerokai nusveria teigiamą išaugusių bazinių palūkanų poveikį Norvegijos kronos kursui.
Nors nuo metų pradžios Norvegijos krona euro atžvilgiu atpigo 2,2 proc. ir šiuo metu yra rekordiškai pigi euro atžvilgiu, kol kas tai nepakirto Lietuvos eksporto į Norvegiją apimčių. Priešingai, šių metų sausį-rugpjūtį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių į Norvegiją eksportas (be naftos gaminių) išaugo 8,3 proc. Trumpai apibendrinant, šiuo metu Lietuvos eksportą į Norvegiją teigiamai veikia išaugęs Norvegijos pramonės konkurencingumas eksporto rinkose, kurį padidino nuvertėjusi krona. Tuo pat metu Lietuvos eksportą į Norvegiją slopina letargiškas vidaus vartojimas, kuriam neigiamos įtakos turėjo dėl kronos nuvertėjimo pabrangęs importas ir nusilpusi vietos vartotojų perkamoji galia.
Silpnų euro zonos pramonės rodiklių kontekste Norvegijos pramonės rodikliai atrodo ganėtinai pozityviai: šių metų pirmąjį ir antrąjį ketvirtį metinis Norvegijos apdirbamosios gamybos produkcijos apimčių augimas siekė 2,8 ir 4,1 proc. Pirminiai Norvegijos statistikos departamento rodikliai rodo, kad ir trečias šių metų ketvirtis Norvegijos apdirbamajai gamybai turėtų būti pozityvus: Norvegijos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį 17 proc. norvegų apdirbamosios gamybos įmonių turėjo pilną gamybos pajėgumų apkrovimą, tuo tarpu kai 2018 m. trečią ketvirtį tokių respondentų buvo 14 proc.
Nukritęs kronos kursas teigiamai paveikė Norvegijos apdirbamosios gamybos sektoriaus konkurencingumą, o išaugęs pramonės pajėgumų panaudojimo lygis Norvegijoje leido Lietuvos gamintojams gauti daugiau kontraktinių užsakymų iš norvegų gamintojų. Pavyzdžiui, 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, gamybos apimtys Norvegijos transporto priemonių ir jų dalių sektoriuje padidėjo 31,1 proc.; liepą ir rugpjūtį metinis gamybos apimčių augimas siekė 39,8 ir 28 proc. Atitinkamai, šiemet lietuviškos kilmės transporto priemonių ir jų dalių eksportas į Norvegiją išaugo 22,6proc. Kitas pavyzdys: kartu su baldų segmentu, šiemet prie nominalaus (matuojant eurais) Lietuvos eksporto į Norvegiją augimo labiausiai prisidėjo elektros mašinų ir įrenginių segmentas – čia šiemet eksporto apimtys į Norvegiją padidėjo 8,5 mln. EUR. Atitinkamai, antrąjį šių metų ketvirtį gamybos apimtys Norvegijos elektros mašinų ir įrenginių sektoriuje padidėjo 7 proc., o pirmąjį ketvirtį 8,6 proc.
Tačiau nepaisant to, kad Norvegijos kronos nuvertėjimas teigiamai paveikė Lietuvos pramonės kontraktinių užsakymų į Norvegiją dinamiką, tikėtina kad dėl kronos nuvertėjimo galėjo nukentėti tie Lietuvos gamintojai, kurie į Norvegiją eksportuoja galutinio vartojimo produktus. Eurostat duomenys rodo, kad šiemet Norvegijos mažmeninės prekybos rodikliai atrodo itin silpnai: pirmą šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos apimtys Norvegijoje visai neaugo, antrą ketvirtį užfiksuotas 0,2 proc. nuosmukis, liepą ir rugpjūtį fiksuotas 0,9 ir 0,4 proc. metinis prieaugis. Tikėtina, kad viena iš norvegų vidaus vartojimo stagnacijos priežasčių – dėl kronos nuvertėjimo pabrangusi importinė produkcija, kas neigiamai paveikė Norvegijos vartotojų perkamąją galią. Pavyzdžiui, vidaus rinkoje parduodamos Norvegijos pramonės produkcijos kainos 2017 m. rugsėjį buvo 5,5 proc. didesnės nei 2015 m; 2019 m. rugsėjį vidaus rinkoje parduodamos Norvegijos pramonės produkcijos kainos jau buvo 13 proc. didesnės nei 2015 m.