Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. trečiąjį ketvirtį nepaskirstytas pelnas Lietuvos pramonėje padidėjo iki 4,9 mlrd. EUR ir yra gerokai didesnis nei prieš metus. Nepaskirstyto pelno augimą pramonėje galėjo įtakoti du svarbūs aspektai: tikėtina, kad dalis gamintojų kaupia atsargus sunkmečiui, o kita dalis gamintojų ruošia dirvą naujoms investicijoms, kurios reikalaus nemažo nuosavo indėlio.

 

Nepaisant nuosmukio euro zonos pramonėje, šiemet Lietuvos pramonė parodė solidų rezultatą: 2019 m. sausį-spalį Lietuvos pramonės produkcijos apimtys išaugo beveik 6 proc. Tačiau dėl sulėtėjusių pasaulio ekonomikos apsukų kontraktinės gamybos paslaugų apimtys, kurias Lietuvos gamintojai gauna iš euro zonos pramonininkų, auga lėčiau nei šių metų pradžioje. Lėčiau nei metų pradžioje augančios užsakymų apimtys, o taip pat ir negatyvių naujienų srautas iš pasaulio ekonomikos paskatino dalį Lietuvos gamintojų imtis atsargumo priemonių ir susifokusuoti į „lašinių“ kaupimą tam, kad būtų lengviau išgyventi galimą sunkmetį.

 

Iš kitos pusės, nepaskirstyto pelno augimui įtakos galėto turėti ir su kreditavimo rinka susiję aspektai – bankams griežtinant skolinimo sąlygas ir mažinant kreditavimą, gamintojai kaupia pinigų atsargas būsimoms investicijoms. Lietuvos banko duomenys rodo, kad trečią 2019 m. ketvirtį apdirbamoji gamyba iš 14 Lietuvos ekonomikos sektorių užėmė antrą vietą pagal bankų paskolų portfelio metinį nominalų nuosmukį. Iš viso trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su 2018 m. trečiu ketvirčiu, bankų paskolų portfelis verslui susitraukė lygiai 50 mln. EUR, o bankų paskolų portfelis apdirbamosios gamybos sektoriui per metus sumažėjo 74 mln. EUR; daugiau nei pramonei bankų paskolų portfelis nukrito tik vidaus prekybos sektoriuje (-153 mln. EUR). Panašu, kad negatyvių naujienų srautas iš pasaulio ekonomikos paskatino Lietuvoje veikiančius bankus atsargiau žiūrėti į Lietuvos pramonę, kuri yra stipriai priklausoma nuo eksporto rinkų: 47 proc. pirmojo pusmečio Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių gamybininkų teigė, kad skolinimas verslui yra visiškai arba iš dalies apribotas.

 

Tuo pat metu Lietuvos pramonė šiuo metu turi didelį investicijų poreikį. Lietuvos statistikos departamento apklausos rodo, kad gamybos pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje išlieka stabiliai aukštas ir jau gana ilgą laiką svyruoja ties istoriniu maksimumu. Pavyzdžiui, šių metų lapkritį Lietuvos gamintojai išnaudojo 77,4 proc. visų gamybos pajėgumų, t.y. tik 0,5 proc. punktais mažiau nei 2017 m. spalį pasiektas 77,9 proc. rekordas. Ties rekordiniu maksimumu visus 2019 m. svyruojantis pramonės pajėgumų panaudojimo lygio rodiklis rodo, kad nepaisant nestabilumo išorės rinkose Lietuvos gamintojai turi pakankamai užsakymų ir maksimaliai apkrauna esamus gamybos pajėgumus. Atitinkamai, bankams sumažinus skolinimo apimtis pramonės sektoriui, dalis gamintojų galėjo susifokusuoti į finansinių atsargų kaupimą tam, kad paruoštų dirvą naujoms investicijoms į plėtrą. Šios naujos investicijos reikalaus nemažo pinigų resurso, tad dalis gamintojų galėjo pradėti kaupti pinigus jau dabar.

 

Tai, kad dalis gamintojų galimai ruošiasi naujoms investicijoms į plėtrą gali būti susiję ir su tuo, kad po truputį stabilizuojasi situacija euro zonos ir Vokietijos pramonėje: pavyzdžiui, Vokietijos gamintojų lūkesčiai šiuo metu pakilo ir trijų mėnesių aukštumų, kas gali signalizuoti, kad blogiausias laikotarpis Vokietijos pramonei yra praeityje. Atitinkamai, tai yra signalas Lietuvos gamintojams, kad netrukus jie gali sulaukti naujų kontraktinių užsakymų, kurie reikalaus ir naujų investicijų, kadangi šiuo metu Lietuvos pramonė maksimaliai apkrauna savo gamybos pajėgumus, o laisvų pajėgumų elementariai nėra.