Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad 2020 m. rugpjūtį, lyginant su 2019 m. rugpjūčiu, mažmeninės prekybos (be transporto priemonių ir degalų) apimtys Lietuvoje išaugo 8,5 proc. Tai – ne tik sparčiausias vidaus vartojimo augimas nuo karantino režimo pabaigos, bet ir apskritai sparčiausias vidaus vartojimo augimo tempas per visus 2020 m. Tai reiškia, kad šiuo metu vartojimas Lietuvoje auga net sparčiau nei prieš Covid-19 epidemiją.
Kokias išvadas galima pasidaryti iš naujausios mažmeninės prekybos statistikos Lietuvoje?
- Pagrindinis vartojimo atsigavimo lokomotyvas Lietuvoje – ne pirmo būtinumo prekės. Šį rugpjūtį, palyginti su 2019 m. rugpjūčiu, mažmeninė prekyba ne pirmo būtinumo prekėmis išaugo 12,2 proc. Spartų ne pirmo būtinumo prekių vartojimo atsigavimą Lietuvoje lemia du pagrindiniai aspektai.
- Pirma – gerėjantys Lietuvos vartotojų lūkesčiai. Statistikos departamento duomenys rodo, kad rugpjūtį Lietuvos vartotojų nuotaikos buvo 8 kartus geresnės nei balandį. Vartotojų apklausų duomenys rodo, kad Lietuvos vartotojai vis pozityviau vertina darbo rinkos ir Lietuvos ekonomikos perspektyvas – o sumažėjęs neapibrėžtumas tarp vartotojų skatina žmones drąsiau leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms.
- Antra – toliau stebime karantino pabaigos efektą vidaus vartojimui. Lietuvos vartotojai perka tas prekes, kurių elementariai negalėjo įsigyti karantino metu.
- Struktūriniai pokyčiai Lietuvos vartojimo rinkoje tęsiasi, bet ne taip aktyviai kaip karantino pradžioje ir iš karto po karantino pabaigos. Šį rugpjūtį, lyginant su 2019 m. rugpjūčiu, užsakomųjų pardavimų paštu arba internetu apimtys išaugo 41,5 proc. Tai – 1,6 karto sparčiau nei pirmą šių metų ketvirtį (sausį-kovą buvo fiksuotas 25,8 proc. augimas), tačiau gerokai lėčiau nei karantino piko metu. Pavyzdžiui, balandį užsakomųjų pardavimų paštu arba internetu apimtys išaugo 67,5 proc. Tai reiškia, kad Lietuvos vartotojai priprato prie apsipirkimo online ir šis segmentas auga sparčiau nei prieš karantino įvedimą. Iš kitos pusės, sumažėjęs nerimas tarp Lietuvos vartotojų ir atšauktas karantinas lemia sulėtėjusį apsipirkimų internetu segmento augimą.
- Bendrame rugpjūčio mėnesio mažmeninės prekybos rezultatų fone negatyviai nustebino drabužių pirkimų rezultatai: lyginant su 2019 m. rugpjūčiu čia fiksuojamas 1,9 proc. nuosmukis. Tai gali būti susiję su keliais aspektais: (1) dalis vartotojų išlieka atsargūs ir neskuba išlaidauti; dalis vartotojų neskuba atsinaujinti garderobą dėl besitęsiančio neapibrėžtumo; (2) vartotojai priprato prie drabužių pirkimo internetu ir po karantino pabaigos vangiai grįžta prie tradicinio metodo, t.y. prie drabužių įsigijimo prekybos centruose.
- Ko laukti netolimoje ateityje? Lietuvos vartotojų lūkesčių tendencijos aiškiai rodo, kad rugsėjį tikriausiai bus fiksuojamas dar vienas geras metinis mažmeninės prekybos pokyčio rezultatas – tikriausiai ir toliau matysime spartų metinį vidaus vartojimo prieaugį. Statistikos departamento duomenys rodo, kad rugsėjo mėnesį Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas pakilo iki šių metų kovo mėnesio lygio. Kitaip sakant, Lietuvos vartotojų optimizmo lygis pasiekė prieš karantiną fiksuotą lygį. Tai atitinkamai reiškia, kad dėl gerėjančių Lietuvos vartotojų nuotaikų rugsėjį tikriausiai vėl matysime spartų vidaus vartojimo augimą Lietuvoje, o šį augimą labiausiai skatins sumažėjęs nerimas tarp Lietuvos vartotojų ir išaugęs vartotojų polinkis leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms.