Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausį, palyginti su 2020 m. sausio mėnesiu, Lietuvos apdirbamosios gamybos (be naftos pramonės) produkcijos apimtys išaugo 16,1 proc.

Nors sausio mėnesį pasiektas metinis Lietuvos pramonės gamybos apimčių prieaugis atrodo labai įspūdingai, neskubėčiau dėl to stipriai džiaugtis, kadangi esminės įtakos šiam sparčiam augimui turėjo vienas pramonės segmentas – chemikalų ir chemijos produktų gamybos segmentas. Skaičiuojant nominaliai, 2021 m. sausį, lyginant su 2020 m. sausiu, chemikalų ir chemijos produktų gamybos segmente produkcijos apimtys išaugo 146 mln. EUR. Tuo pat metu visų Lietuvos pramonės sektorių, kur sausį gamyba augo, produkcijos apimtys išaugo 186 mln. EUR. Tai reiškia, kad net 78,5 proc. gamybos prieaugio visuose Lietuvos pramonės sektoriuose kur gamyba sausį augo, sugeneravo vienas segmentas – chemikalų ir chemijos produktų gamybos segmentas.

Taigi, kad sausį pasiektas spartus Lietuvos pramonės gamybos apimčių prieaugis yra techninio pobūdžio ir nerodo spartaus gamybos atsigavimo pramonėje. Jeigu iš duomenų išimtumėme chemikalų ir chemijos produktų gamybos segmentą, apskritai gautume neigiamą metinį gamybos prieaugį Lietuvos pramonėje: tokiu atveju palyginti su 2020 m. sausiu, gamybos apimtys Lietuvos apdirbamosios pramonės sektoriuje sumažėtų 1,29 proc.

Vertinant sektorinę situaciją Lietuvos pramonėje, ji šiuo metu yra gana skirtinga. Iš vienos pusės, dėl pramonės apsukų atsigavimo euro zonoje neblogą nominalų gamybos apimčių augimą demonstruoja medienos ir baldų bei inžinerinės pramonės segmentai. Iš kitos pusės, dėl darbo iš namo bei užsitęsusio karantino tolesnį didelį nominalų gamybos apimčių nuosmukį demonstruoja tekstilės ir drabužių siuvimo sektoriai.