2019 m. spalį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos apdirbamosios pramonės gamybos apimtys padidėjo 2,4 proc. Techniškai žiūrint, spalį Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius pademonstravo prasčiausią plėtros rezultatą per visus 2019 metus – nors šių metų spalį Lietuvos pramonės gamybos apimtys didėjo, tačiau pats augimo tempas buvo prasčiausias per visus 2019 metus.
Nors spalio mėnesio Lietuvos pramonės rezultatas, iš pirmo žvilgsnio, nedžiugina, tačiau esminės įtakos tokiems rezultatams turėjo ne besitęsiančios problemos Vokietijos pramonėje, o labiau techniniai aspektai. Pirma – Eurostat duomenys rodo, kad Lietuvos pramonė tapo itin priklausoma nuo trumpalaikių užsakymų. Eurostat skaičiai rodo, kas trečiąjį 2019 m. ketvirtį Lietuvos gamintojai turimus užsakymus patenkintų vos per 3,2 mėn.; ši priklausomybė nuo trumpalaikių kontraktinių užsakymų automatiškai reiškia, kad Lietuvos pramonės gamybos rodikliai yra „pasmerkti“ svyravimams – vieną mėnesį galime matyti didelį gamybos prieaugį, o kitą mėnesį – itin lėtą augimą arba net nuosmukį. Didelė Lietuvos pramonės priklausomybė nuo vienkartinių užsakymų reiškia, kad atskirų mėnesių gamybos rezultatai gali smarkiai svyruoti. Antras techninis aspektas, kuris pakenkė Lietuvos pramonės rodikliams, yra itin geras praėjusių metų spalio Lietuvos pramonės rezultatas: 2018 m. spalį Lietuvos pramonės produkcijos apimtys padidėjo 8 proc. – taigi šių metų spalio rodikliams pakenkė pernai pasiektas įspūdingas gamybos apimčių augimo tempas. Aukšta praėjusių metų spalio statistinė bazė reiškia, kad šių metų spalį Lietuvos pramonei buvo sunku pasiekti rimtesnį gamybos augimo rezultatą.
Lietuvos gamintojų apklausos rodo, kad kol kas besitęsiančios problemos euro zonos ir Vokietijos pramonėje Lietuvos pramonei pakenkė tik minimaliai. Pavyzdžiui, Eurostat skaičiai rodo, kad trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos gamintojai pablogino eksporto užsakymų prognozes – tačiau eksporto prognozes pablogino visų be išimties ES valstybių gamintojai, o Lietuvos pramonininkai eksporto užsakymų prognozes pablogino mažiausiai iš visų ES valstybių.
Lietuvos pramonės atsparumą nuo iššūkių pasaulio ekonomikoje paaiškina du svarbūs faktoriai: ženklus produktyvumo prieaugis ir išsaugotas kainų konkurencingumas. Eurostat duomenys rodo, kad vieno pramonės darbuotojo generuojama metinė pridėtinė vertė Lietuvoje išaugo nuo 21,5 tūkst. EUR 2008 m. iki 32,6 tūkst. EUR 2018 m. Taigi, nuo 2008 m. Lietuvos gamintojų produktyvumas padidėjo 50 proc. – tai yra geras signalas, signalizuojantis apie padidėjusį Lietuvos gamintojų konkurencingumą.
Taip pat galima daryti prielaidą, kad Lietuvos pramonei padeda augti ir tai, kad Lietuvos gamintojai perviliojo dalį kontraktinių užsakymų iš kitų „besivystančių“ ES valstybių – o tai padaryti padėjo stipriai išaugęs veiklos produktyvumas ir ne toks spartus kaip kitose valstybėse darbo kaštų augimas.
Eurostat duomenys rodo, kad 2016-2018 m. darbo užmokestis pramonės sektoriuje Lietuvoje išaugo 1,1 EUR/val., t.y. lygiai tiek pat, kaip ir ES vidurkis. Skaičiuojant eurais per valandą, šiuo metu atlyginimai sparčiausiai auga Danijoje, Čekijoje ir Vokietijoje. Iš naujųjų ES narių šiuo metu nuo konkurencingumo problemų labiausiai kenčia Čekijos, Vengrijos, Slovėnijos, Slovakijos, bei Kroatijos gamintojai – tikėtina, kad Lietuvos gamintojai perviliojo dalį užsakymų iš minėtų ES valstybių.