2019 m. pradžia Švedijos kronai kol kas klostosi nesėkmingai – nuo šių metų sausio mėnesio Švedijos krona euro atžvilgiu yra atpigusi kiek daugiau nei 5 proc. Šią savaitę Švedijos kronos kursas euro atžvilgiu nusirito iki 10,7 kronų už vieną eurą – tai yra prasčiausias rezultatas nuo pat 2009-ųjų metų. Kitaip tariant, šiuo metu Švedijos krona euro atžvilgiu yra pigiausia per pastaruosius dešimt metų. Ką visa tai reiškia Lietuvos verslui?

 

Švedijos kronos kurso viražai yra tikrai aktualūs Lietuvos verslui eksporto kontekste – 2018 m. Švedija buvo antroje vietoje po Vokietijos svarbiausių Lietuvai eksporto rinkų sąraše. Pernai Švedijai teko dešimtadalis visų Lietuvos eksporto apimčių, o daugiau nei į Švediją eksportavome tik į Vokietiją, kuriai 2018 m. teko 12 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių. Kaip pigiausia per pastarąjį dešimtmetį krona gali paveikti Lietuvos eksporto į Švediją srautus? Šiuo atveju reikia vertinti du aspektus: kontraktinės gamybos prekių ir galutinio vartojimo prekių eksporto iš Lietuvos į Švediją aspektus.

 

Teoriškai kalbant, atpigusi krona yra gera žinia Švedijos pramonei, kuri, kaip ir Lietuvos pramonė, yra labai priklausoma nuo eksporto užsakymų. Kuo pigesnė yra krona, tuo didesnis yra švedų gamintojų konkurencingumas ir tuo daugiau užsakymų jie gali tikėtis eksporto rinkose. Tačiau praktiškai kalbant, vertinant paskutinius švedų pramonės rodiklius, nepanašu, kad švedų gamintojams kronos nuvertėjimas buvo labai naudingas: pramonės gamybos apimčių augimo tempas Švedijoje sulėtėjo nuo 5,8 proc. 2018 m. pirmą ketvirtį iki vos 1,6 proc. 2018 m. pabaigoje. 2019 m. pradžioje Švedijos pramonės rodikliai taip pat beveik neaugo: pavyzdžiui šių metų sausį švedų pramonė vos 1 proc. padidino gamybos apimtys; vasario mėnesį gamybos apimčių augimo tempas siekė 2,6 proc.

 

Kodėl pigiausia per dešimtmetį krona nesugebėjo išjudinti Švedijos pramonės gamybos? Pirma – šiuo metu švedų pramonė išnaudoja 87 proc. visų gamybos apimčių ir tai yra antras rezultatas visoje ES po Slovakijos (89 proc.). Paprastai kalbant, švedų gamintojai kenčia nuo chroniško gamybos pajėgumų trūkumo ir elementariai nebegali prisiimti daugiau naujų užsakymų – nepaisant to, kad atpigusi krona tikrai gali padėti gauti šiuos naujus užsakymus. Antra – Švedijos pramonė importuoja nemažai komponentų gamybai iš užsienio rinkų, o atpigusi krona išpūtė šių importuojamų komponentų kainą ir gerokai padidino švedų pramonės gaminių savikainą. Pavyzdžiui, Eurostat duomenys rodo, kad 2019 m. pirmą ketvirtį Švedijos pramonės gaminamos produkcijos kaina šoktelėjo iš karto 5,7 proc., o eksportuojamų prekių kaina pakilo net 7 proc. Palyginimui – 2018 m. pirmą ketvirtį švedų pramonės produkcija pabrango vos 2,8 proc.

 

Švedijos statistikos departamento teigimu, šių metų kovo mėnesį didžiausią poveikį švedų pramonės eksportuojamų gaminių kainų augimui turėjo variklinių transporto priemonių ir priekabų segmentas – o šis sektoriaus kaip tik yra stipriai priklausomas nuo importuojamų komponentų, kurie dėl atpigusios kronos pabrango. Taigi, realiai švedų pramonės gaminiai eksporto rinkose ne atpigo, bet netgi pabrango dėl padidėjusios importuojamų komponentų kainos.

 

Trumpai tariant, chroniškas gamybos pajėgumų trūkumas ir pabrangę importuojami komponentai neleido Švedijos gamintojams išnaudoti kronos nuvertėjimo privalumų. Lietuvos kontekste tai reiškia, kad dėl minėtų neigiamų aspektų Lietuvos gamintojai gali ir negauti didesnių kontraktinės gamybos užsakymų iš švedų pramonės įmonių.

 

Kitas svarbus aspektas – ženkliai atpigusi krona ateityje gali neigiamai paveikti Švedijos vartotojų perkamąją galią. Tai yra rizikos aspektas tiems Lietuvos eksportuotojams, kurie į Švedijos rinką eina su galutinio vartojimo prekėmis (t.y. tomis prekėmis, kurios yra skirtos ne švedų gamintojams, bet būtent galutiniam vartotojui, t.y. paprastiems gyventojams.). Pavyzdžiui, Švedijos statistikos departamento duomenimis, šių metų kovo mėnesį importuojamų prekių kainos išaugo 7,2 proc., o vidaus rinkoje parduodamos pramonės produkcijos kainos padidėjo 5,8 proc. Taip, reikia pripažinti, kad iš dalies tokį šuolį sąlygojo pabrangusi nafta – tačiau vidaus rinkoje parduodamų vartojimo prekių kainos Švedijoje kovo mėnesį išaugo beveik 4 proc., o tai yra gana reikšmingas šuolis į viršų.

 

Gera naujiena yra tame, kad nepaisant ženklaus kronos nuvertėjimo, naujausi Švedijos infliacijos ir vidaus prekybos rodikliai didelės dramos kol kas nerodo. Pavyzdžiui, šių metų kovą metinė infliacija Švedijoje siekė 1,8 proc. ir pastaruoju metu nedidėjo. Kol kas tikrai neblogus rezultatus demonstruoja ir švedų mažmeninės prekybos rinka: pirmąjį 2019 m. ketvirtį vidaus prekybos apimtys Švedijoje išaugo 2,2 proc., t.y. netgi sparčiau nei praėjusių metų gale. Tačiau rizika yra tame, kad dėl kronos nuvertėjimo sparčiai brangstančios importinės prekės ateityje visgi gali labiau išjudinti bendrą kainų augimą Švedijoje, kas jau labiau pakenktų švedų vartotojų perkamajai galiai. Atitinkamai, šlubuojanti vietos vartotojų perkamoji galia gali turėti neigiamos įtakos tiems Lietuvos eksportuotojams, kurie į Švedijos rinką eina su produkcija, kurie yra skirta galutiniam vartotojui.

 

Kaip Švedijos kronos nuvertėjimo kontekste atrodo pirmieji 2019 m. Lietuvos eksporto į Švediją rodikliai? Objektyviai vertinant, šiemet Lietuvos eksporto į Švediją rezultatai yra labai vidutiniai. Šių metų sausį-vasarį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksporto į Švediją apimtys padidėjo 4 proc., tačiau nemaža dalimi šį augimą ištempė plastikų segmentas – čia 2019 m. pradžioje eksporto į Švediją apimtys padidėjo ketvirtadaliu, dėl Lietuvos plastiko gamintojų atliktų investicijų į gamybos pajėgumų didinimą. Atmetus plastikų segmentą, bendras Lietuvos eksporto į Švediją augimas siektų vos 2,4 proc. Negana to, šiemet sumažėjo trijų eksporto segmentų eksporto į Švediją apimtys: tekstilės gaminių eksporto į Švediją apimtys šiemet nukrito 7,6 proc.; metalų, mašinų ir įrenginių eksportas į Švediją šiemet sumažėjo 7,2 proc.; transporto priemonių ir jų dalių eksportas į Švediją šiemet sumažėjo 7,1 proc. Šie skaičiai rodo, bent šių metų pradžioje Lietuvos kontraktinės gamybos sektoriai gavo mažiau užsakymų Švedijos rinkoje nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šie skaičiai taip pat rodo, kad kol kas rekordiškai pigi krona nesugebėjo išjudinti Švedijos pramonės gamybos apsukų – priešingu atveju dalis augančių gamybos užsakymų atitektų ir Lietuvos gamintojams, tačiau praktiškai kol kas to nesimato.