Europos statistikos departamento patikslinti 2019 m. pirmojo ketvirčio Europos Sąjungos BVP duomenys rodo, kad 2019 m. pradžioje Lietuva pateko į sparčiausiai augančių ES valstybių penketuką. Eurostat duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP padidėjo 3,8 proc. ir tai yra ketvirtas geriausias rezultatas visoje ES; 2019 m. pradžioje Lietuvą pagal BVP augimo tempą aplenkė tik Lenkija, Rumunija ir Vengrija.
Kaip ir buvo tikėtasi, prie Lietuvos ekonomikos augimo stipriai prisidėjo vidaus vartojimas ir su juo susiję sektoriai. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta išaugo 6 proc., kam esminės įtakos turėjo įsibėgėjęs darbo užmokesčio augimas ir itin optimistinės Lietuvos vartotojų nuotaikos. Tačiau didelį siurprizą pateikė Lietuvos eksporto rodikliai. Pirmąjį 2019 m. ketvirtį lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 9,5 proc., o tai yra išties įspūdingas rezultatas atsižvelgiant į letargišką euro zonos ekonomikos augimą ir stagnaciją euro zonos pramonėje.
Itin pozityviai nustebino eksporto prieaugis į pagrindinę Lietuvos eksporto rinką Vokietiją: pirmąjį 2019 m. ketvirtį eksportas į Vokietiją padidėjo lygiai dešimtadaliu. Šiuo metu Lietuvos eksporto į Vokietiją rodiklius į viršų tempia itin stiprus Vokietijos vidaus vartojimas, kurį palaiko vos 3,2 proc. siekiantis nedarbas. Kitas svarbus niuansas – nors šiuo metu Vokietijos pramonės gamyba mažėja, tačiau ji mažėja nuo labai aukšto lygio ir kol kas dabartinių Vokietijos pramonės apsukų Lietuvos eksportuotojams dar pilnai užtenka. Pirmąjį ketvirtį taip pat labai nustebino Lietuvos eksporto į Didžiąją Britaniją augimas, kuris siekia net 15 proc. Tačiau šiuo atveju eksporto augimas yra labiau teorinis – tokį spartų augimą lemia tai, kad dalis Lietuvos eksportuotojų tiesiog nori kuo labiau užsipildyti sandėlius Didžiojoje Britanijoje ir eksportuoja produkciją be jokių naujų kontraktų. Tokie sprendimai leistų įmonėms dar kurį laiką palaikyti stabilius pardavimus įvykus „kietajam“ Brexit scenarijui.
Tačiau šių metų pirmą ketvirtį negatyviai nustebino Lietuvos eksporto į Švedija rezultatas: eksportas į Švediją išaugo vos 0,8 proc., o kai kurių segmentų eksporto į Švediją apimtys šiemet apskritai gerokai pakrito. Pavyzdžiui, tekstilės gaminių eksportas į Švediją mažėjo 8,5 proc.; metalų, mašinų ir įrenginių eksportas sumažėjo 8 proc.; transporto priemonių ir jų dalių eksportas nukrito 7 proc. Šiemet Lietuvos eksporto į Švediją rodikliams koją pakišo 5 proc. euro atžvilgiu smukusi Švedijos krona, kuri euro atžvilgiu yra pigiausia per paskutinį dešimtmetį. Atpigusi krona gerokai padidino importuojamų komponentų kainą ir tokiu būdu gana stipriai pakenkė švedų gamintojams. Atitinkamai, dėl minėtų problemų Lietuvos eksportuotojai gavo mažiau kontraktinės gamybos užsakymų iš Švedijos įmonių.
Visgi, nepaisant to, kad Lietuvos eksportuotojai pozityviai pradėjo šiuos metus, geri pirmojo ketvirčio Lietuvos eksporto rezultatai kol kas dar nerodo tikrojo Lietuvos eksporto vaizdo. Niuansas yra tame, kad ekonominiai pokyčiai ES rinkose Lietuvos eksporto rodikliuose pasijaučia su tam tikru vėlavimu – todėl realus sulėtėjusio euro zonos ekonomikos augimo poveikis Lietuvos eksportui bus matomas nuo antrojo pusmečio pradžios. Pagrindinė rizika tolesniam Lietuvos eksporto augimui yra besitęsiantis nuosmukis Vokietijos pramonėje, kuris tik gilėja. Pavyzdžiui, pirmąjį 2019 m. ketvirtį Vokietijos pramonės gamybos apimtys mažėjo 2,2 proc., t.y. tiek pat kaip ir 2018 m. pabaigoje. Palyginimui – pirmąjį 2018 m. ketvirtį gamybos apimtys Vokietijos pramonėje didėjo 4,1 proc. Šiuo atveju pagrindinė rizika yra didelė Lietuvos gamintojų priklausomybė nuo kontraktinių užsakymų iš vokiečių gamintojų.