Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. vasarį Lietuvos vartotojų lūkesčių indekso reikšmė siekė -2 punktus ir, palyginti su sausio mėnesiu, sumažėjo, tačiau vos 1 punktu.
Statistikos departamento vasario mėnesį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad kol kas užsitęsęs karantinas ir lėtas vakcinavimo startas neturėjo didesnio poveikio Lietuvos vartotojų nuotaikoms: nors vasarį Lietuvos vartotojų lūkesčiai kiek pablogėjo, tačiau atsižvelgiant į minėtas aplinkybes (lėta vakcinavimo pradžia, užsitęsęs karantinas), tai nėra prastas rezultatas. Galima konstatuoti, kad minėti probleminiai veiksniai kol kas neturėjo esminio poveikio Lietuvos vartotojų nuotaikoms – vartotojų lūkesčiai iš esmės išlieka stabilūs ir siekia 2020 m. rugpjūčio lygį.
Tikėtina, kad esminės įtakos vasarį fiksuotam Lietuvos vartotojų lūkesčių indekso nuosmukiui turėjo nežymiai pablogėjusi Lietuvos vartotojų nuomonė apie savo dabartinę finansinę padėtį ir finansinės padėties perspektyvas. Tačiau žiūrint iš istorinės perspektyvos, Lietuvos vartotojai ir toliau išlieka itin pozityvūs savo finansų padėties atžvilgiu – vasarį fiksuotas šio komponento pablogėjimas nėra ženklus.
Pozityviai galima vertinti tai, kad vasarį Lietuvos vartotojai pastebimai pagerino nuomonę apie šalies darbo rinkos perspektyvas – gyventojų nuomonė apie darbo rinkos perspektyvas vasarį buvo geriausias per pastaruosius 4 mėnesius. Vartotojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas vasarį išliko stabili.
Pagrindinė grėsme Lietuvos vartotojų lūkesčiams šiuo metu galima laikyti užsitęsusį karantiną ir augantį gyventojų psichologinį nuovargį. Kuo ilgiau bus tęsiamas karantino režimas, tuo didesnė tikimybė, kad vartotojai pradės bloginti savo finansų padėties, darbo rinkos bei ekonomikos perspektyvų vertinimą, kas galų gale gali paskatinti gyventojus labiau orientuotis į taupymą. Tai, savo ruožtu, gali atitolinti vartojimo atsigavimą. Kuo ilgiau bus tęsiamas karantinas, tuo didesnė tikimybė, kad Lietuvos vartotojų nuotaikos blogės, o vartotojų lūkesčių blogėjimas turės vis didesnį realų poveikį ekonomikai per mažesnes vartojimo apsukas.