Vokietijos statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Vokietijos BVP susitraukė 0,1 proc. Tačiau nepaisant BVP nuosmukio, Vokietijos ekonomika nėra recesijoje, kuri apibrėžiama kaip neigiamas BVP augimas (lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sezoniškai išlyginti duomenys) du ketvirčius iš eilės. Pirmąjį 2019 m. ketvirtį Vokietijos BVP augimas buvo teigiamas ir siekė 0,4 proc.
Tačiau nors techniškai žiūrint Vokietijos ekonomika dar nėra recesijoje, lyginant su šių metų pradžia Vokietijos ūkio būklė pablogėjo. Pavyzdžiui, antrą šių metų ketvirtį metinis BVP augimas (t.y. lyginant su 2018 m. antru ketvirčiu) Vokietijoje siekė vos 0,4 proc. ir buvo lėčiausias nuo pat 2013-ųjų metų pradžios. Pagrindinis šio pablogėjimo kaltininkas – nuo išorės rinkų smarkiai priklausanti Vokietijos pramonė, kur dėl besikaupiančių pasaulio ekonomikos problemų gamyba mažėjo nuolatos visą šių metų pirmąjį pusmetį. Pastaruoju metu gamybos apimčių sumažėjimo tempas Vokietijos pramonėje netgi paspartėjo: nuo -1,7 proc. vasarį iki -6,1 proc. birželio mėnesį.
Iš kitos pusės, pozityviai galima vertinti tai, kad šiuo metu Vokietijos ekonomikos problemos yra homogeniškos, t.y. problemų epicentras yra tik pramonė, kuri kenčia nuo prastėjančios pasaulio ūkio būklės. Tuo tarpu vidaus rinka kol kas nedemonstruoja sulėtėjimo požymių: pavyzdžiui, birželį mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje padidėjo 3,9 proc., t.y. sparčiausiai per visus 2019 m. Pagrindinis šio augimo variklis – palanki situacija darbo rinkoje, kur nedarbas siekia vos 3,1 proc. Vokietijos darbo rinkoje taip pat kol kas nesimato probleminių požymių – pavyzdžiui, nedarbo lygis sumažėjo nuo 3,2 proc. šių metų pirmą ketvirtį iki 3,1 proc. antrą ketvirtį; 2018 m. antrą ketvirtį nedarbo lygis Vokietijoje siekė 3,4 proc.
Visgi, pagrindinė rizika yra tame, kad užsitęsęs nuosmukis Vokietijos pramonėje galiausiai gali persimesti į šiuo metu sparčiai augančią vidaus rinką. Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ir šių metų trečią ketvirtį Vokietijos pramonė pradės nuosmukiu, tad kol kas būtų pernelyg optimistiška tikėtis, kad Vokietijos pramonė staiga pradės demonstruoti pagerėjusius rezultatus. Savo ruožtu, kuo ilgiau Vokietijos pramonė išbus nuosmukio teritorijoje, tuo didesnė tikimybė, kad tai pradės neigiamai veikti ir Vokietijos vidaus vartojimą – per darbo vietų mažėjimą, krentantį vartotojų optimizmą ir augantį polinkį taupyti.
Vokietijos pramonės nuosmukis kol kas neturėjo ryškesnio poveikio Lietuvos ekonomikai – pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją padidėjo beveik dešimtadaliu. Šį augimą lėmė keli svarbūs aspektai. Pirma – vėluojanti Lietuvos eksporto rodiklių reakcija į pokyčius išorės rinkose, t.y. kurį laiką gamintojai dar dirba pagal senas kontraktinės gamybos sutartis, kurios nėra atnaujinamos kas mėnesį. Antra – pirmąjį pusmetį Lietuvos eksporto į Vokietiją augimą palaikė itin stiprus vidaus vartojimas Vokietijoje. Trečia – iki tam tikro lygio Vokietijos pramonės nuosmukis Lietuvos eksportuotojams yra naudingas, kadangi tokiu atveju didėja vokiečių gamintojų interesas perkelti dalį gamybos į Lietuvą ir tokiu būdu optimizuoti/sumažinti gamybos kaštus. Pavyzdžiui, Lietuvos inžinerinės pramonės ir laisvų ekonominių zonų atstovai indikuoja apie padidėjusį Vokietijos įmonių interesą bendradarbiauti su Lietuvos verslu.