• Vokietijos ekonomika išvengė techninės recesijos: po 0,2 proc. nuosmukio antrąjį ketvirtį, trečiąjį 2019 m. ketvirtį Vokietijos BVP išaugo 0,1 proc.
  • Tačiau situacija Vokietijos ekonomikoje išlieka netolygi ir ganėtinai trapi: Vokietijos ekonomiką į priekį tempia atsparus vidaus vartojimas ir paslaugų sektorius, tuo metu kai Vokietijos pramonė išgyvena didžiausias problemas per pasartąjį dešimtmetį.
  • Nepaisant tam tikro Vokietijos ekonomikos pažeidžiamumo, Lietuvos eksporto į Vokietiją rodikliai trečiąjį šių metų ketvirtį taipogi pozityviai nustebino. Nors Lietuvos eksportas į Vokietiją auga lėčiau nei šių metų pradžioje, trečiąjį 2019 m. ketvirtį Lietuvos eksportas į Vokietiją pasiekė solidų 7,3 proc. prieaugį.
 Vokietijos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Vokietijos BVP padidėjo 0,1 proc. – tai reiškia, kad Vokietijos ekonomika visgi sugebėjo išvengti techninės recesijos, kuri Europoje yra apibrėžiama kaip neigiamas BVP augimas du ketvirčius iš eilės. Antrąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Vokietijos BVP sumažėjo 0,2 proc., o trečiąjį ketvirtį padidėjo 0,1 proc. – taigi techniškai žiūrint, Vokietijos ekonomika išvengė techninės recesijos apibrėžimo.
 
Visgi, paskelbti Vokietijos BVP rezultatai bei kiti makroekonominiai rodikliai rodo, kad situacija Vokietijos ekonomikoje išlieka netolygi ir ganėtinai trapi. Reikėtų pastebėti, kad Vokietijos statistikos departamentas į neigiamą pusę pakoregavo antrojo ketvirčio BVP rezultatus: pakoreguoti paskaičiavimai rodo, kad antrąjį 2019 m. ketvirtį Vokietijos BVP mažėjo ne 0,1 proc., bet 0,2 proc., t.y. dvigubai daugiau nei skelbta anksčiau. Vertinant sektorinę dinamiką, būtų galima pasakyti, kad Vokietija išvengė techninės recesijos tik dėl stebėtino paslaugų sektoriaus atsparumo.
 
Vokietijos ekonomiką žemyn tempia pramonė, tačiau kol kas nuosmukis Vokietijos pramonėje beveik neturėjo poveikio kitiems, pavyzdžiui paslaugų, sektoriams. Iš kitos pusės, situaciją Vokietijos pramonėje iš tiesų galima apibūdinti kaip komplikuotą, ir tik pastaruoju metu galima pastebėti pirmus trapius požymius, kad situacija vokiečių pramonės sektoriuje pradėjo stabilizuotis.
 
Gamybos apimtys Vokietijos pramonėje stabiliai mažėja kas mėnesį nuo 2019 m. pradžios, o trečią ketvirtį Vokietijos pramonė vėl užbaigė nuosmukiu: rugsėjį gamybos apimtys nukrito 3,9 proc. Eurostat atliekamos gamintojų apklausos rodo, kad Vokietijos pramonėje daugėja gamintojų, kurie skundžiasi paklausos trūkumu ir atitinkamai – mažėja gamintojų, kurie skundžiasi gamybos pajėgumų trūkumu. Paklausos ir užsakymų trūkumas atlaisvina vis daugiau gamybos pajėgumų, o Vokietijos gamintojų optimizmo lygis nuo pat 2019 m. pradžios išlieka nuosmukio teritorijoje ir šiuo metu yra prasčiausias per pastarąjį dešimtmetį. 2019 m. spalį Vokietijos gamintojų lūkesčių indekso reikšmė siekė 42,1 punktus ir buvo gerokai mažesnė nei 50-ies punktų reikšmė, kuri skiria pramonės sektoriaus augimą nuo nuosmukio.
 
Visi minėti rodikliai aiškiai rodo, kad šiuo metu Vokietijos pramonė išgyvena krizę, kuriai įtakos turi du pagrindiniai faktoriai. Pirma – neapibrėžtumai, kurie yra susiję su Brexit ir prekybos karais bei sulėtėjęs pasaulio ekonomikos augimas atbaido įmones įvairiuose pasaulio regionuose nuo investicijų į verslo plėtrą, o tarpinio vartojimo prekės sudaro nemažą dalį Vokietijos pramonės struktūroje. Antra – po Dieselgate skandalo Vokietijos automobilių gamintojai rinką užtvindė atpigusiais automobiliais už dideles nuolaidas, dalis kurių buvo sėkmingai parduota. Šiuo metu Vokietijos automobilių rinkoje susidarė savotiškas vakuumas, kadangi dalis pirkėjų įsigijo atpigusius automobilius, o kita pirkėjų dalis laukia kol Vokietijos automobilių gamintojai rinkai pasiūlys naujoviškų elektromobilių.
 
Tačiau teigiama naujiena yra tai, kad skirtingai nuo pramonės, kiti Vokietijos ekonomikos sektoriai iš esmės nejaučia sunkmečio požymių – o tai aiškiai rodo, kad kol kas problemos Vokietijos pramonės sektoriuje nepersimetė į kitus sektorius ir neturėjo įtakos kitų sektorių rodikliams. Pavyzdžiui, tuo metu kai Vokietijos gamintojų nuotaikos yra žemiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį, Vokietijos mažmeninės prekybos sektoriaus lūkesčiai išlieka stabiliai geri ir svyruoja ties 2019 m. pradžios rezultatu. Trečią šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta Vokietijoje padidėjo 3 proc. – netgi sparčiau nei antrąjį šių metų ketvirtį (+2,1 proc.). Esminės įtakos Vokietijos vidaus vartojimo atsparumui nuo pramonės problemų turi rekordiškai žemas nedarbo lygis, kuris trečiąjį šių metų ketvirtį sudarė 3,1 proc. ir kol kas nedidėja. Naujausi duomenys rodo, kad Vokietijos paslaugų sektoriaus įmonių lūkesčiai taip pat išlieka aukštame lygyje ir beveik nepablogėjo.
 
Kalbant apie kitus Vokietijos ekonomikos sektorius, šiuo metu tam tikrą nerimą kelia tik vienas aspektas – pastaruoju metu pastebimai nukrito Vokietijos vartotojų pasitikėjimo lygis, kam esminės įtakos turėjo negatyvių naujienų iš pasaulio ekonomikos ir Vokietijos ekonomikos srautas. Pagrindinė rizika yra tame, kad sumažėjęs optimizmas gali paskatinti dalį Vokietijos vartotojų mažinti vartojimo apetitą ir labiau koncentruotis į taupymą – o tai ateityje gali pakenkti Vokietijos vidaus vartojimo rodikliams.
 
Kaip netolygi situacija Vokietijos ekonomikoje paveikė Lietuvą? Nepaisant besitęsiančio Vokietijos pramonės sektoriaus nuosmukio, Lietuvos eksportas į Vokietiją toliau didėja – tik lėčiau nei metų pradžioje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vokietiją augimo tempas sulėtėjo nuo 12,4 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį iki 7,3 proc. trečiąjį šių metų ketvirtį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad problemos Vokietijos pramonėje tęsiasi nuo pat 2019 m. pradžios, šių metų Lietuvos eksporto į Vokietiją rezultatus galima vertinti labai pozityviai.
 
Neblogam Lietuvos eksportuotojų atsparumui nuo problemų Vokietijos ekonomikoje įtakos turi trys pagrindiniai faktoriai: (1) po krizės 51 proc. išaugęs Lietuvos pramonės produktyvumas; (2) ES vidurkį atitinkantis darbo kaštų augimas, kas leido Lietuvos gamintojams pervilioti dalį užsakymų iš kitų ES gamintojų, kurie nesugebėjo suvaldyti kylančių darbo kaštų; (3) itin stiprus vidaus vartojimas Vokietijoje, kurį palaiko vos 3,1 proc. siekiantis nedarbas.