2020.12.04

Antrąjį 2020 m. pusmetį Brexit gali sugeneruoti trečdalį Lietuvos eksporto į Europą prieaugio

Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys apie lietuviškos kilmės prekių eksporto dinamiką rodo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas į ES rinką (įskaitant Jungtinę Karalystę) auga – tačiau šiam augimui vis didesnį poveikį turi Brexit ir Lietuvos eksportuotojų atliekamas avansinis eksportas į Jungtinę Karalystę prieš oficialią pereinamojo Brexit laikotarpio pabaigą 2020 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad trečiąjį 2020 m. ketvirtį lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos prekių) į ES rinką (įskaitant Jungtinę Karalystę) palyginti su 2019 m. trečiu ketvirčiu išaugo beveik 5 proc., arba 131 mln. EUR. Tačiau detaliau panagrinėjus duomenis, galima pastebėti, kad šiam augimui gana didelį poveikį turėjo ženklus Lietuvos eksporto prieaugis į Jungtinės Karalystės rinką. Trečiąjį šių metų ketvirtį iš 131 mln. EUR bendro eksporto į ES rinką (su Jungtine Karalyste) prieaugio, 41 mln. EUR sugeneravo eksporto prieaugis į Jungtinę Karalystę – reiškia, kad trečdalį viso eksporto į ES rinką augimo sugeneravo UK rinka. Negana to, trečiąjį šių metų ketvirtį pagal nominalų (skaičiuojant EUR) eksporto prieaugį Jungtinę Karalystę lenkia tik Nyderlandų rinka, kur trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su 2019 m. trečiu ketvirčiu, Lietuvos eksportas padidėjo 91 mln. EUR.

Įdomus ir kitas aspektas: nagrinėjant 2020 m. pirmo-trečio ketvirčio Lietuvos eksporto duomenis, Jungtinė Karalystė yra viena iš lyderių pagal nominalų lietuviškos kilmės prekių eksporto nuosmukį – kam esminės įtakos, žinoma, turėjo Covid-19 virusas bei karantino režimai. Taigi, Jungtinės Karalystės rinkos poveikis Lietuvos eksporto atsigavimui iš esmės atsirado tik antrojo 2020 m. pusmečio pradžioje.

Tokį spartų Lietuvos eksporto į Jungtinės Karalystės rinką augimą antrojo pusmečio pradžioje galėjo lemti du svarbūs aspektai. Pirma – pagerėjusi ekonomika aplinka Jungtinėje karalystėje ir tuo metu sušvelnintos karantino priemonės. Ir antra – Lietuvos eksportuotojų noras iš anksto pasiruošti galimam kietajam Brexit ir užsipildyti prekių sandėlius Jungtinėje Karalystėje. Tikėtina, kad avansinis eksportas turėjo tikrai nemažą poveikį bendram Lietuvos eksporto į Jungtinės Karalystės rinką augimui: iš dešimties eksporto segmentų su didžiausiu nominaliu prieaugiu į UK rinką, net 8 prekių segmentai yra ilgalaikio galiojimo. Antrojo šių metų pusmečio pradžioje didžiausią eksporto į Jungtinę Karalystę prieaugį pademonstravo tabako gaminiai; chemijos produktai; medienos dirbiniai ir baldai; optikos, matavimo, tikrinimo instrumentai bei tikslieji instrumentai; vilna ir vilnos gaminiai; paviršinio aktyvumo medžiagos, tokios kaip muilas, skalbikliai, tepimo priemonės ir t.t. Tai yra ilgalaikio galiojimo produktai, kuriuos galima be jokių problemų ilgesnį laiką laikyti sandėliuose Jungtinėje Karalystėje.

Avansinis prekių į Jungtinę Karalystę eksportas galėjo būti atliekamas dėl besitęsiančio neapibrėžtumo dėl ES ir Jungtinės Karalystės ekonominių santykių po pereinamojo Brexit laikotarpio pabaigos – šis laikotarpis baigiasi po kelių savaičių, 2020 m. gruodžio 31 d. Nors pastaruoju metu kiek padaugėjo signalų apie Europos Komisijos bei Jungtinės Karalystės derybų progresą, iki šiol išlieka tam tikras neapibrėžtumas kaip konkrečiai atrodys prekių eksporto-importo tarp ES ir Jungtinės Karalystės taisyklės. Šis neapibrėžtumas tikrai galėjo paskatinti dalį Lietuvos eksportuotojų nelaukti oficialios pereinamojo laikotarpio pabaigos bei pasipildyti prekių sandėlius Jungtinėje Karalystėje – tam, kad įvykus kietojo Brexit scenarijui, būtų galima dar tam tikrą laiką pardavinėti prekes Jungtinės Karalystėje be jokių apribojimų.

Spėju, kad labai panašų vaizdą matysime ir ketvirtą šių metų ketvirtį – Brexit neapibrėžtumai lems, kad Jungtinė Karalystė ir toliau dominuos tarp eksporto rinkų, pasižyminčių didžiausiu nominaliu Lietuvos eksporto prieaugiu. Iš kitos pusės, tai reiškia, kad šiuo metu Brexit procesas truputį dirbtinai spartina Lietuvos eksporto augimo tempą, o 2021 m. pirmą ketvirtį Brexit dirbtinai blogins Lietuvos eksporto rezultatus – kadangi prekių sandėliai bus pripildyti ir tas avansu į Jungtinę Karalystę išvežtas prekes reikės iš pradžių parduoti, o tik tada vežti naujas prekes į Jungtinės Karalystės rinką.