2020.10.28

Covid viruso sustiprėjimas truputį sulėtino Lietuvos vartojimo atsigavimo tempą ir vėl paskatino gyventojus grįžti prie apsipirkimo internetu

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. rugsėjį, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje išaugo 6,2 proc.

Naujieji Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartos skaičiai rodo, kad Lietuvos vidaus vartojimo rinka trečią ketvirtį užbaigė tolesniu ganėtinai sparčiu augimu: rugsėjį bendros mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje išaugo 6,2 proc., o ne pirmo būtinumo prekių mažmeninė apyvarta išaugo 9,9 proc. Tokie rezultatai nepalieka abejonių, kad šiuo metu būtent vidaus paklausa yra pagrindinis Lietuvos ekonomikos plėtros lokomotyvas.

Iš kitos pusės, galima pastebėti, kad rugsėjį mažmeninės prekybos augimo tempai Lietuvoje truputį sulėtėjo: rugsėjį bendra mažmeninės prekybos apyvarta augo lėčiausiai per pastaruosius 3 mėnesius, o ne pirmo būtinumo prekių segmente augimo tempas buvo lėčiausias per pastaruosius 4 mėnesius. Galima spėti, kad šis lėtesnis augimas iš dalies yra susijęs su Covid-19 viruso sustiprėjimu Lietuvoje: jeigu rugsėjo 1 d. savaitinis naujų Covid atvejų slankusis vidurkis siekė 33 atvejus, tai rugsėjo 30 d. – jau 109 atvejus.

Tikėtina, kad spartus, bet kiek lėtesnis nei anksčiau mažmeninės prekybos ne pirmo būtinumo prekėmis augimas gali būti susijęs su Lietuvos vartotojų lūkesčiais – ir sustiprėjusio Covid viruso poveikiu gyventojų nuotaikoms. Iš vienos pusės, rugsėjį Lietuvos vartotojų optimizmas padidėjo iki kovo mėnesio lygio; rugsėjį vartotojai Lietuvos ekonomikos perspektyvas vertino netgi pozityviau nei kovą, o darbo rinkos perspektyvas – geriausiai nuo balandžio mėnesio. Negana to, rugsėjį Lietuvos vartotojai savo esamą finansinę padėtį vertino geriausiai nuo pat 2020 m. pradžios. Atitinkamai, optimistiniai vartotojų lūkesčiai stipriai prisidėjo ir prie spartaus vartojimo atsigavimo tempo.

Tačiau iš kitos pusės, rugsėjį Lietuvos vartotojų nusiteikimas taupyti buvo didžiausias nuo pat 2020 m. pradžios, o gyventojų noras įsigyti didesnius pirkinius taip pat kiek sumažėjo lyginant su rugpjūčiu. Tai ir gali būti esminė priežastis, dėl ko rugsėjį turime lėtesnį vidaus paklausos atsigavimo tempą. Nepaisant to, kad Lietuvos vartotojų lūkesčiai išlieka labai optimistiniai ir skatina žmones vartoti, visgi išaugusios Covid-19 susirgimų apimtys dalį Lietuvos vartotojų galėjo paskatinti truputį sumažinti ne pirmo būtinumo prekių vartojimo apetitą ir labiau susifokusuoti į taupymą.

Įdomiai atrodo ir dar vienas rugsėjo mėnesio Lietuvos mažmeninės prekybos statistikos komponentas: rugsėjį online mažmeninės prekybos apimtys (užsakomasis pardavimas paštu arba internetu) augo sparčiausiai per pastaruosius 3 mėnesius. Rugsėjį metinis online mažmeninės prekybos augimas paspartėjo iki 46,7 proc.; palyginimui – liepą ir rugpjūtį online mažmeninė prekyba augo atitinkamai 38 ir 42,1 proc. Gali būti, kad paspartėjęs mažmeninės prekybos internetu augimas taip pat yra susijęs su išaugusiu naujų Covid atvejų skaičiumi Lietuvoje – dalis vartotojų galėjo sugrįžti prie apsipirkimų internetu vietoje apsipirkimo prekybos tinkluose. Beje, manau, kad nepaisant dviženklio augimo, Lietuvos online mažmeninės prekybos sektorius dar toli gražu nepasiekė savo potencialo. Europos Komisijos sudaromas skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (Digital economy and society index) rodo, kad 2020 m. 58,8 proc. Lietuvos gyventojų, dalyvavusių Europos Komisijos apklausoje, užsakinėjo prekes arba paslaugas internetu. Palyginimui – ES vidurkis siekia 71,5 proc., o pagal šį rodiklį pirmaujančioje Jungtinėje Karalystėje net 90,5 proc. gyventojų, dalyvavusių Europos Komisijos apklausoje, užsakinėjo prekes arba paslaugas internetu. Eliminavus Jungtinę Karalystę, pagal gyventojų, užsakinėjančių prekes ar paslaugas internetu rodiklį Lietuva užima tik 19 vietą visoje ES – o tai reiškia, kad Covid virusas ateityje gali paskatinti dar spartesnį online mažmeninės prekybos rinkos augimą Lietuvoje, kadangi dėl viruso tie vartotojai, kurie dar nesinaudoja internetu apsipirkimų tikslais, bus priversti aktyviau apsipirkinėti internetu ir pripras prie apsipirkimo online režimu.