2020.10.09

Išaugus Covid-19 sergamumui, sparčiai mažėja Lietuvos gyventojų srautas į prekybos tinklus ir tranzito objektus. Tačiau žmonių srautas į biurus yra didžiausias nuo pat karantino režimo įvedimo

Naujausia Google pateikiama gyventojų mobilumo statistika rodo, kad pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas spartus naujų Covid-19 atvejų skaičiaus prieaugis per ganėtinai trumpą laiką stipriai pakoregavo Lietuvos gyventojų srautus į atskirus masinio susibūrimo objektus. Skaičiai rodo, kad didžiausia lietuvių judėjimo srautų korekcija šiuo metu fiksuojama prekybos ir rekreacijos objektų segmente, kur pastaruoju metu Lietuvos gyventojų srautas pastebimai sumažėjo.

Google duomenys rodo, kad pirmąją rugsėjo mėnesio savaitę vidutinis Lietuvos gyventojų srautas į prekybos ir rekreacijos objektus buvo 13,6 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu (sausio 3 – vasario 6 d.), tuo tarpu kai rugsėjo 28 – spalio 4 d. vidutinis gyventojų srautas į prekybos ir rekreacijos objektus jau buvo 22,6 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu. Skaičiai rodo, kad šiuo metu vidutinis savaitinis Lietuvos gyventojų srautas į prekybos ir rekreacijos objektus nukrito iki mažiausio lygio nuo pat birželio vidurio. Manau, kad tokį ženklų Lietuvos gyventojų srautų į prekybos ir rekreacijos objektus sumažėjimą tiesiogiai įtakojo jau kurį laiką Lietuvoje fiksuojamas ženklus naujų Covid-19 atvejų šuolis. Panašu, kad žmonės pakankamai rimtai pažiūrėjo į Covid-19 grėsmes ir pradėjo rečiau lankytis prekybos centruose siekdami sumažinti užsikrėtimo Covid virusu riziką.

Gyventojų srautų į prekybos tinklus ir rekreacijos objektus sumažėjimas yra ganėtinai ženklus, todėl bus įdomu pažiūrėti, kaip šis aspektas paveiks spalio mėnesio mažmeninės prekybos statistiką Lietuvoje. Kol kas vienareikšmiško atsakymo aš neturiu. Iš vienos pusės, sumažėjęs vartotojų srautas į prekybos tinklus gali pabloginti mažmeninės prekybos statistiką Lietuvoje, bet nebūtinai. Lietuvos statistikos departamento atliekamos Lietuvos vartotojų apklausos rodo, kad rugsėjį Lietuvos vartotojai savo esamą finansinę padėtį vertino geriausiai nuo pat 2020 m. pradžios, tad Lietuvos vartotojai turi finansinių galimybių vartoti ir pirkti. Todėl spėju, kad vartotojai tiesiog pakoreguos apsipirkimo įpročius ir vėl sugrįš prie apsipirkimo internetu – pavyzdžiui, mažiau maisto prekių pirks parduotuvėse, bet daugiau maisto prekių pirks internetu. Pirmoji Covid-19 banga jau suformavo apsipirkimo internetu įpročius tarp Lietuvos vartotojų, todėl vėl pereiti prie apsipirkimo online jiems nebus sudėtinga. Atitinkamai, spėju, kad nepaisant ženklaus Lietuvos vartotojų srautų į prekybos tinklus sumažėjimo, nematysime dramos mažmeninės prekybos statistikoje.

Kitas masinio susibūrimų objektų segmentas, kur įvyko gana ženkli Lietuvos gyventojų srautų korekcija, yra tranzito objektai. Pirmąją rugsėjo savaitę vidutinis Lietuvos vartotojų srautas į tranzito objektus buvo tik 4,6 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu, o rugsėjo 28 – spalio 4 d. jau 9 proc. proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu. Manau, kad gyventojų srauto į tranzito objektus sumažėjimui tiesioginės įtakos turėjo Covid-19 atvejų šuolis Lietuvoje: išaugus susirgimų skaičiams, dalis gyventojų, tikėtina, pradėjo rečiau naudotis viešuoju transportu ir pradėjo labiau naudotis automobiliais – savo asmeninėmis mašinomis arba taksi. Tai taip pat yra požymis, kad išaugus Covid-19 sergamumui Lietuvoje, gyventojai automatiškai pradėjo labiau saugotis ir rečiau naudojasi viešuoju transportu.

Įdomus ir dar vienas aspektas: Google duomenys rodo, kad rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje Lietuvos vidutinis savaitinis gyventojų srautas į biurus buvo didžiausias nuo pat Covid-19 epidemijos Lietuvoje pradžios. Rugsėjo 28 – spalio 4 d. vidutinis Lietuvos gyventojų srautas į biurus buvo tik 2,1 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu (sausio 3 – vasario 6 d.). Tai – geriausias vidutinio savaitinio gyventojų srauto į biurus rezultatas nuo pat kovo vidurio, kai Lietuvoje buvo įvestas karantinas. Reiškia, kad nepaisant ženklaus Covid-19 susirgimų šuolio, vis daugiau ir daugiau darbuotojų Lietuvoje grįžta į biurus. Panašu, kad dalis darbuotojų pavargo nuo darbo nuotoliniu režimu ir išsiilgo gyvo bendravimo su kolegomis ir klientais. Tačiau augantis darbuotojų srautas į biurus kelia nerimą – kadangi atitinkamai didėja ne tik naujų Covid-19 atvejų augimo rizika, bet ir naujų Covid-19 židinių atsiradimo rizika. Gali būti, kad augantis darbuotojų srautas į biurus taip pat parodo, kad Lietuvoje vis dar neturime tinkamos darbo iš namų kultūros arba įrankių, kurie leistų darbuotojams be problemų dirti iš namų.