2020.08.18

Kaip politiniai neramumai Baltarusijoje gali paveikti Lietuvos verslą?

Kaip politiniai neramumai Baltarusijoje gali paveikti Lietuvos verslą? Yra keli pjūviai, kuriais galima vadovautis analizuojant Lietuvos ir Baltarusijos ekonominius santykius: užsienio prekyba prekėmis, užsienio prekyba paslaugomis, užsienio investicijos. Detaliau pažiūrėjus skaičius, galima teigti, kad dabartiniai neramumai Baltarusijoje didžiausią riziką Lietuvos verslui kelia per prekių importo iš Baltarusijos prizmę.
 
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad Baltarusija yra itin svarbi Lietuvos importo partnerė: pernai prekių importas iš Baltarusijos siekė 782 mln. EUR, o Baltarusija buvo 14-ta didžiausia Lietuvos importo partnerė. Kas liečia prekių importą iš Baltarusijos, matau du pagrindinius rizikos segmentus: (1) žaliavų importas; (2) trąšų importas ir rizika Klaipėdos uosto krovos rodikliams.
 
Lietuvos prekių importo iš Baltarusijos statistika rodo, kad Lietuva iš Baltarusijos importuoja daug tarpinio vartojimo prekių, paprastai kabant – žaliavų. Žaliavų iš Baltarusijos importo struktūroje dominuoja du segmentai: (1) mediena. Tai didžiausia prekių iš Baltarusijos importo kategorija, su 25 proc. svoriu visoje prekių iš Baltarusijos importo struktūroje; (2) metalai, kurie turi 12 proc. svorį Lietuvos importo iš Baltarusijos struktūroje ir yra ketvirta didžiausia Lietuvos importo iš Baltarusijos kategorija. Galima rizika: kilus streikui Baltarusijos įmonėse, gali laikinai sutrikti medienos ir metalo žaliavų importas iš Baltarusijos. Dalis Lietuvos įmonių gali tam tikrą laiką negauti reikalingų žaliavų, nepagaminti produkcijos, neįvykdyti pardavimų kontraktų, kas Lietuvos įmonėms reiškia sugadintą reputaciją ir prarastus pinigus. Kita problema – sutrikus žaliavų importui iš Baltarusijos, Lietuvos verslas ieškos alternatyvių žaliavų tiekėjų kitose rinkose, tačiau tos alternatyvos gali būti brangesnės nei baltarusiškos žaliavos, kas reiškia didesnę žaliavų savikainą Lietuvos įmonėms. Pernai medienos ir metalų importo iš Baltarusijos apimtys siekė 258 mln. EUR, taigi sutrikus Baltarusijos žaliavų tiekėjų darbui, dalis šios sumos atsidurtų rizikos zonoje.
 
Sutrikęs prekių iš Baltarusijos importas taip pat turėtų neigiamos įtakos Klaipėdos uosto krovos rodikliams, ypač per trąšų krovą ir baltarusiškos naftos perdirbimą bei krovą. Pernai trąšų ir mineralinio kuro importas iš Baltarusijos siekė 205 mln. EUR, o sutrikus šių žaliavų importui iš Baltarusijos, automatiškai nukentėtų ir Klaipėdos uosto rezultatai. Kartu su mediena ir metalais, trąšos bei mineralinis kuras taip pat užima dominuojančias pozicijas Lietuvos importo iš Baltarusijos struktūroje: pernai trąšoms teko 11 proc. Lietuvos importo iš Baltarusijos apimčių, o mineraliniam kurui – dar 15 proc. Lietuvos importo iš Baltarusijos apimčių. Sutrikusio trąšų ir mineralinio kuro iš Baltarusijos rizika yra ganėtinai didelė, kadangi sutrikus vienų Baltarusijos tiekėjų darbui, juos būtų sunku greitai pakeisti kitais tiekėjais dėl labai mažo naftos ir trąšų tiekėjų skaičiaus. Taigi, šiuo atveju rizikos zonoje yra 205 mln. EUR suma – tiek pernai iš Baltarusijos importavome trąšų ir naftos.
 
Dar vienas rizikos aspektas Lietuvos verslui – eksporto prekių tranzitas per Baltarusijos teritoriją. Baltarusija yra viena didžiausių Lietuvos reeksporto partnerių ir viena didžiausių Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinkų: pernai Baltarusija buvo 6 didžiausia Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinka. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad Lietuvos vežėjai per Baltarusijos teritoriją veža nemažai tranzitinių prekių (prekės, kurių Lietuvos pramonė negamina, bet kurios važiuoja per Lietuvos teritoriją į kitas NVS rinkas). Šiuo atveju pagrindinė rizika kyla Lietuvos vežėjams – galimi sutrikimai Baltarusijos muitinės darbe.
 
Trečias svarbus momentas – Lietuvos verslo investicijos Baltarusijoje. Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad pagal Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje apimtis, Baltarusija papuola į užsienio valstybių, į kurias Lietuvos verslas labiausiai investavo, dešimtuką. Lietuvos verslas Baltarusijoje yra iš viso investavęs 127 mln. EUR, o Baltarusija šiemet užima 9 vietą tarp visų užsienio valstybių pagal investicijų iš Lietuvos apimtis. Į kokius sektorius Baltarusijoje yra labiausiai investavęs Lietuvos verslas? Dominuoja trys sektoriai: (1) didmeninė, mažmeninė prekyba (58 mln. EUR; 46 proc. nuo visų Lietuvos investicijų Baltarusijoje); (2) profesinė, mokslinė, techninė veikla (27 mln. EUR; 21 proc. proc. nuo visų Lietuvos investicijų Baltarusijoje); (3) pramonė (24 mln. EUR, arba 19 proc. nuo visų Lietuvos investicijų Baltarusijoje). Bendrai paėmus, šiems trims sektoriams tenka 87 proc. Lietuvos įmonių investicijų Baltarusijoje, o labiau akcentuoti galbūt reikia Lietuvos medienos verslo investicijas į medienos gamyklas Baltarusijoje, kadangi mediena taip pat sudaro didelę dalį Lietuvos prekių iš Baltarusijos importe. Neramumai gali neigiamai paveikti tiek įmonių, į kurias investavo Lietuvos verslas, veiklą, tiek ir atskirų žaliavų arba gaminių importą iš šių įmonių į Lietuvą.
 
Na ir paskutinis momentas – lietuviškos kilmės prekių eksportas į Baltarusiją. Šio atveju rizika Lietuvos verslui yra itin maža: pernai Baltarusija nepapuolė net į top 20 didžiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkų sąrašą; Baltarusijai tenka mažiau nei 1 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje. Kokios prekės dominuoja lietuviškos kilmės prekių į Baltarusiją sąraše? Mašinos ir įrenginiai; verpalai, virvės, vata; geležis ir plienas; plastikai; popierius. Sutrikus ekonominiam aktyvumui Baltarusijoje, šios lietuviškos kilmės prekių eksporto kategorijos būtų didžiausioje rizikos zonoje – bet dėl labai mažo Baltarusijos svorio lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje bendras poveikis Lietuvos eksportui būti minimalus.
 
Taigi, skaičiai rodo, kad politiniai ir ekonominiai neramumai Baltarusijoje Lietuvos verslui didžiausią grėsmę kelia per žaliavų importo iš Baltarusijos sutrikimus; per sutrikusį tranzitą per Baltarusiją ir prekių reeksportą; ir per riziką įmonėms, kurias Lietuvos verslas įsigijo Baltarusijoje.