2020.08.28

Liepą bankų paskolų portfelis verslui Lietuvoje nukrito labiausiai visoje euro zonoje

Europos centrinio banko duomenimis, 2020 m. liepą, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje sumažėjo 9,9 proc. Tai – prasčiausias rezultatas visoje euro zonoje; kitaip kalbant, bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje traukiasi sparčiausiai visoje euro zonoje. Palyginimui – euro zonoje bankų paskolų portfelis 2020 m. liepą per metus išaugo 7,1 proc.; Vokietijoje ir Prancūzijoje fiksuojamas atitinkamai 5,6 ir 11,8 proc. bankų paskolų portfelio verslui prieaugis; nuo Covid-19 stipriai nukentėjusioje Ispanijoje bankų paskolų verslui portfelis liepą išaugo 7,3 proc. Lietuvos banko duomenys rodo, kad Lietuvoje 2020 m. liepą, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, bankų paskolų verslui portfelis sumažėjo 875 mln. EUR ir per porą mėnesių nuo Covid epidemijos pradžios nukrito į 2016 m. pradžios lygį. Liepą Lietuva buvo vienintelė euro zonos valstybė kur bankų paskolų verslui portfelis mažėjo – visose kitose euro zonos valstybėse bankų paskolų verslui portfelis didėjo.
 
Tikėtina, kad didelį skirtumą tarp bankų paskolų verslui dinamikos Lietuvoje ir kitose euro zonos valstybėse bei tokį ženklų bankų paskolų verslui portfelio nuosmukį Lietuvoje lėmė dvi esminės priežastys. Pirma – galimai didesnė kitų euro zonos valstybių bankų motyvacija dalyvauti ekonomikos skatinimo priemonėse; antra – neigiamas Covid-19 poveikis Lietuvos ekonomikai ir įmonių finansams, kas paskatino Lietuvoje veikiančius bankus sumažinti rizikos apetitą ir atsargiau skolinti verslui.
 
Nagrinėjant bankų paskolų verslui dinamiką euro zonoje, galima pastebėti, kad nepaisant milžiniško Covid-19 pandemijos poveikio euro zonos ekonomikai, kuri antrą šių metų ketvirtį susitraukė 15 proc., bankų paskolų portfelis verslui visose euro zonos valstybėse išskyrus Lietuvą gana sparčiai auga. Visoje euro zonoje liepą bankų paskolų portfelis verslui liepą išaugo 7,1 proc.; Lietuvoje gi bankų paskolų verslui portfelis liepą susitraukė beveik 10 proc. Viena iš priežasčių yra tai, kad kitose euro zonos valstybėse bankai galimai buvo labiau linkę dalyvauti ekonomikos skatinimo priemonių planuose nei Lietuvoje. Taip galėjo atsitikti, pavyzdžiui, dėl to, kad kitose euro zonos valstybėse taikytos skatinimo priemonės finansiškai buvo labiau patrauklios bankams nei skatinimo priemonės Lietuvoje. Aktyvesnį bankų dalyvavimą skatinimo priemonėse kitose euro zonos valstybėse galėjo lemti ir didesnė konkurencija bankų sektoriuje – galbūt dėl didesnės konkurencijos bankai kitose euro zonos valstybėse buvo labiau linkę kovoti dėl klientų per skatinimo planų priemones.
 
Antra svarbi priežastis yra susijusi su vidinėmis priežastimis Lietuvoje. Akivaizdu, kad Covid-19 neigiamai paveikė Lietuvos įmonių finansus, kas galėjo paskatinti Lietuvoje veikiančius bankus atitinkamai sumažinti rizikos apetitą ir atsargiau skolinti pinigus įmonėms, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui. Labai tikėtina, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiuo metu yra labiau linkę dirbti su stambiu verslu dėl mažesnės verslo rizikos – tačiau dėl sumažinto rizikos apetito atsargiai žiūri į Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo segmentą.
 
Iš kitos pusės, sparčiai besitraukiantis bankų paskolų verslui portfelis skatina Lietuvos įmones aktyviai ieškoti alternatyvių finansavimo galimybių. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenys rodo, kad pastaruoju metu sparčiai didėja Lietuvos ne finansų bendrovių paskolų įsipareigojimai kitoms bendrovėms – tai reiškia, kad mažėjant bankų skolinimo apetitui, Lietuvoje auga B2B skolinimo rinka.