2020.08.26

Liepą mažmeninė prekyba Lietuvoje augo sparčiausiai nuo karantino įvedimo

Lietuvos Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2020 m. liepą, lyginant su 2019 m. liepa, mažmeninės prekybos (atmetus automobilių ir degalų segmentus) apimtys Lietuvoje išaugo 7,8 proc. Tai – sparčiausias mažmeninės prekybos apyvartos augimas nuo pat karantino įvedimo pradžios ir antras geriausias rezultatas nuo šių metų pradžios: sparčiau mažmeninė prekyba Lietuvoje augo tik vasarį (+8,3 proc.). Taigi, duomenys rodo, kad vidaus vartojimo rinkos atsigavimas Lietuvoje įsibėgėja, o vidaus rinka išlieka pagrindiniu Lietuvos ekonomikos atsigavimo nuo Covid-19 pasekmių varikliu. Taigi, Lietuvos ekonomikos atsigavimas išlieka atipinis – ekonomiką iš duobės ir toliau tempia vidaus rinka, o ne pramonė kur gamyba atsigauna, bet atsigauna lėtai.
 
Pirmą kartą nuo karantino režimo įvedimo prie vidaus vartojimo atsigavimo rimčiau prisidėjo ne tik ne pirmo būtinumo prekių segmentas, bet ir maisto prekių segmentas – t.y. liepos mėnesį mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje buvo neblogai diversifikuotas. Maisto, gėrimų ir tabako pardavimai liepos mėnesį didėjo 4,2 proc. – sparčiausiai nuo kovo mėnesio. Gali būti, kad įtakos paspartėjusiam maisto prekių vartojimo augimui galėjo turėti apribotos užsienio turizmo galimybės ir gyventojų sprendimas atostogas leisti Lietuvoje. Įšilus orams, daugiau nei pernai žmonių laiką leido gamtoje ir vartotojai atitinkamai aktyviau nei pernai pirko maisto produktus ir gėrimus.
 
Antrą mėnesį iš eilės sparčiai didėja ne pirmo būtinumo prekių vartojimo apimtys: liepos mėnesį metinis mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis augimas Lietuvoje siekė 11,4 proc. Kaip ir anksčiau, spartų mažmeninės prekybos ne pirmo būtinumo prekėmis augimą palaiko du esminiai veiksniai: pagerėję Lietuvos vartotojų lūkesčiai ir karantino metu apribota prekyba: atsidarius prekybos tinklams, žmonės perka tas prekes, kurių tiesiog negalėjo įsigyti karantino režimo metu. Spėju, kad rudenį mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis rodikliai pablogės: augantys Covid-19 susirgimai ir vasarą įsigyti ne maisto prekių pirkiniai skatins Lietuvos vartotojus kuo rečiau lankytis prekybos centruose.
 
Kas liečia atskirus ne pirmo būtinumo prekių segmentus, liepą stipriai nuvylė tekstilės ir drabužių pardavimai: lyginant su 2019 m. liepa, čia fiksuojamas vos 0,4 proc. augimas. Toks rezultatas rodo, kad Lietuvos vartotojų nuotaikos ir nusiteikimas pirkti visgi neatsigavo iki prieš-karantininio lygio. Dalis gyventojų nėra linkę leisti pinigus drabužiams dėl išliekančio neapibrėžtumo ir netikrumo.
 
Liepos mėnesį ir toliau sparčiai augo mažmeninės prekybos internetu apimtys: lyginant su 2019 m. liepa, online mažmeninės prekybos apyvarta išaugo 38,6 proc. Visgi, tai yra lėčiausias augimo tempas nuo karantino įvedimo pradžios, o online apsipirkimų rodikliai Lietuvoje po truputį normalizuojasi, t.y. artėja prie prieš-karantininio lygio – pirmą 2020 m. ketvirtį online mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje išaugo 26 proc. Toks rezultatas rodo, kad Lietuvos vartotojai sparčiai pereina prie apsipirkimų online, bet prekybos centrams atnaujinus darbą, dalis vartotojų grįžo prie fizinio apsipirkimo.
 
Kas toliau laukia Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos? Manau, kad ketvirtą ketvirtį Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos rezultatai nebus tokie geri kaip vasarą, t.y. Lietuvos vidaus vartojimo rinkos laukia W formos, o ne V formos atsigavimas. Atsidarius prekybos tinklams, gyventojai per vasarą padarys visus reikalingus ne pirmo būtinumo prekių įsigijimus, o rudenį bus labiau linkę vengti prekybos centrų dėl jau dabar fiksuojamo Covid-19 susirgimų prieaugio. Covid-19 po truputį grįžta, o su juo sugrįš ir vartotojų baimė dėl apsilankymų uždarose teritorijose.