2021.02.11

Lietuviškos kilmės prekių eksportas pernai augo 6 proc. – bet neskubėčiau dėl to stipriai džiaugtis

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas (atmetus naftos produktus) išaugo 6 proc. Iš vienos pusės, tai yra išties geras rezultatas: Lietuvos eksportuotojai sugebėjo padidinti eksporto pardavimus didžiulio globalios ekonomikos nuosmukio metu. Tai – Lietuvos eksportuotojų konkurencingumo įrodymas. Iš kitos pusės, iš dalies lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas 2020 m. buvo „techninio pobūdžio“, t.y. 2020 m. eksporto augimą labiausiai sąlygojo kelių eksporto segmentų šuolis:

  • 2020 m. 48 proc. nuo bendro lietuviškos kilmės prekių eksporto prieaugio teko įvairių chemijos produktų segmentui. Į šią eksporto prekių grupę, pavyzdžiui, patenka laboratoriniai reagentai. Tikėtina, kad ženklus įvairių chemijos produktų segmento eksporto šuolis susijęs su eksporto rinkose ženkliai padidėjusia laboratorinių reagentų paklausa, kas susiję su Covid-19 pandemija.
  • 2020 m. 27 proc. nuo bendro lietuviškos kilmės prekių eksporto prieaugio teko javų segmentui, kas yra labiausiai susiję su ganėtinai geru 2020 m. žemės ūkio derliumi. Geras derlius atitinkamai leido ženkliai padidinti javų eksporto apimtis iš Lietuvos.

Tai reiškia, kad esminės įtakos Lietuvos eksporto prieaugiui 2020 m. turėjo ne Lietuvos eksportuotojų gebėjimas konkuruoti besitraukančiose eksporto rinkose, bet geras žemės ūkio derlius ir dėl Covid pandemijos smarkiai padidėjęs laboratorinių reagentų poreikis (kas leido kelioms Lietuvos farmacijos gamyklos ženkliai padidinti eksporto apimtis).

Papildomos įtakos Lietuvos eksporto plėtrai turėjo santykinai geri Lietuvos eksporto rezultatai Lietuvai svarbiose eksporto rinkose:

  • 2020 m. lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas į Vokietiją išaugo 2,7 proc.;
  • 2020 m. lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas į Jungtinę Karalystę išaugo 7,1 proc.;
  • 2020 m. lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas į Daniją išaugo 4,5 proc.;
  • 2020 m. lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas į Belgiją išaugo 15 proc.;
  • 2020 m. lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas į Suomiją išaugo 4,3 proc.;

Kas liečia lietuviškos kilmės prekių eksporto prieaugį į Lietuvai svarbiausias eksporto rinkas, įtakos vėlgi turėjo ir struktūriniai, ir techniniai aspektai:

  • Pernai sparčiu eksporto augimu išsiskyrė Jungtinės Karalystės rinka, kas tiesiogiai susiję su Brexit. Lietuvos eksportuotojai, matydami neapibrėžtumą dėl Brexit perspektyvų, iš anksto eksportavo prekes į Jungtinę Karalystę.
  • Spartus ES pramonės aktyvumo atsigavimas po pirmos Covid bangos, kas yra labiausiai susiję su vartojimo atsigavimu už ES ribų, pirmiausia Kinijoje. Atsigaunanti paklausa už ES ribų teigiamai paveikė ES prekių eksporto ir pramonės rodiklius, o atsigaunant ES pramonei, daugiau kontraktinių užsakymų gavo ir Lietuvos gamintojai.
  • ES gamintojų sprendimai drastiškai mažinti prekių eksporto kainas už ES ribų. ES gamintojai šiuo metu aktyviai kovoja dėl atsigaunančio vartojimo už ES ribų, dėl ko mažina eksporto kainas. Tai yra palankus momentas Lietuvos gamintojams: didesnių ES valstybių gamintojai perkelia dalį užsakymų į Lietuvą tam, kad atsipigintų savo eksporto kainas.