2020.11.06

Lietuvos gyventojų srautas į masinio susibūrimo objektus nukrito iki gegužės vidurio-gegužės pabaigos lygio

Naujausia Google skaičiuojama Lietuvos gyventojų mobilumo statistika (Google Community Mobility Report) rodo, kad spalį fiksuotas ženklus naujų Covid atvejų prieaugis paveikė Lietuvos gyventojų nuotaikas ir stipriai pakoregavo Lietuvos gyventojų srautus į masinio susibūrimo objektus. Skaičiai rodo, kad Lietuvos gyventojai vis rečiau lankosi viešo susibūrimo objektuose ir daugiau laiko praleidžia namuose bei aplink namus.

Google skaičiuojami Lietuvos gyventojų mobilumo duomenys rodo kad, lyginant su spalio pradžia, pastebimai sumažėjo Lietuvos gyventojų srautas į visus masinio susibūrimo objektus. Lyginant su spalio pradžia, vidutinis savaitinis gyventojų srautas į prekybos tinklus nukrito 12 proc. punktais; gyventojų srautas į tranzito objektus nukrito 14,6 proc. punktais; gyventojų srautas į biurus sumažėjo 16,9 proc. punktais. Tuo pat metu vidutinis savaitinis gyventojų srautas aplink gyvenamosios paskirties objektus lyginant su spalio pradžia išaugo 6,1 proc. punktais.

Šiuos Lietuvos gyventojų judėjimo pokyčius galima pailiustruoti konkrečiais skaičiais. Google duomenys rodo, kad vidutinis savaitinis Lietuvos gyventojų srautas į prekybos tinklus spalio pradžioje buvo 22,6 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu (2020 m. sausio 3 – vasario 6 d.), tuo tarpu kai paskutinę spalio savaitę – jau 34,7 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu. Gyventojų srautas į prekybos tinklus nukrito iki gegužės vidurio lygio.

Vidutinis savaitinis Lietuvos gyventojų srautas į tranzito objektus spalio pradžioje buvo 8,9 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu, tuo tarpu kai paskutinę spalio savaitę – jau 23,4 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu. Gyventojų srautas į tranzito objektus nukrito iki gegužės pabaigos lygio.

Vidutinis savaitinis Lietuvos gyventojų srautas į biurus spalio pradžioje buvo 8 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu (2020 m. sausio 3 – vasario 6 d.), tuo tarpu kai paskutinę spalio savaitę – jau 24,9 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu. Gyventojų srautas į biurus nukrito iki gegužės vidurio lygio.

Atitinkamai, žmonėms rečiau lankantis masinio susibūrimo objektuose, gyventojų srautas aplink namus vėl tapo teigiamas. Jeigu spalio pradžioje vidutinis savaitinis Lietuvos gyventojų srautas aplink namus buvo 2,1 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu, tai paskutinę spalio savaitę – jau 4 proc. didesnis nei baziniu laikotarpiu. Gyventojų srautas aplink namus išaugo iki gegužės pabaigos lygio.

Skaičiai aiškiai rodo, kad žaibiškas naujų Covid atvejų augimas spalį pastebimai paveikė Lietuvos vartotojų nuotaikas: spartus naujų Covid susirgimų skaičiaus augimas paskatino Lietuvos gyventojus sugrįžti prie panašaus gyvenimo ritmo, kokį turėjome likus kelioms savaitėms iki pirmojo karantino atšaukimo datos. Šiuo metu Lietuvos gyventojų srautas į masinio susibūrimo objektus yra panašus į gegužės vidurio-gegužės pabaigos lygį.

Ką šie skaičiai žada Lietuvos ekonomikai? Mažesnis gyventojų srautas į masinio susibūrimo objektus ir prekybos tinklus atitinkamai reiškia, kad spalį Lietuvos mažmeninės prekybos rodikliai jau bus prastesni nei tie pozityvūs skaičiai, kuriuos matėme visą trečią šių metų ketvirtį. Žiūrint į šiuos Google duomenis, galima spėti, kad didesnį smūgį patirs ne pirmo būtinumo, t.y. ne maisto prekių segmentas, kas yra tiesiogiai susiję su mažėjančiu vartotojų srautu į prekybos tinklus. Šie skaičiai taip pat rodo, kad galima pradėti kalbėti ne apie V formos, bet apie W formos Lietuvos ekonomikos ciklą: po nuosmukio antrą ketvirtį, trečią ketvirtį Lietuvos ekonomika demonstravo įspūdingus atsigavimo rezultatus. Tačiau Covid-19 virusas sugrįžo, o su juo sugrįš ir atsargesnė Lietuvos ekonomikos dinamiką ketvirtą šių metų ketvirtį.

Statistiškai žiūrint, šiuose galima įžvelgti tik vieną teigiamą naujieną: ketvirtą ketvirtį vėl turėtų paspartėti mažmeninės prekybos internetu augimas. Pavyzdžiui, 2020 m. balandį, įvedus karantiną ir apribojus prekybos centrų darbą, mažmeninės prekybos internetu apimtys Lietuvoje buvo 67 proc. didesnės nei 2019 m. balandį. Švelnėjant karantinui ir žmonėms sugrįžus į prekybos tinklus, vasarą ir rudens pradžioje mažmeninės prekybos internetu augimas pastebimai sulėtėjo, tačiau ketvirtą ketvirtį tikriausiai vėl paspartės.